Ne budėjimo grafikas, o intuicija atvedė mane sausio 12-ąją į redakciją. Šeštame aukšte nakčiai likome septyni žmonės.
Apie vidurnaktį netoli mūsų pastato išgirdome šarvuočio šūvį. Antrą. Nutarėm, šturmuoja TV bokštą. Šūviai dažnėjo, bet mes negalėjome suprasti iš kur šaudo. Maždaug po 15 min. Konarskio gatve nuo Vingio parko atriaumojo tankai, šaudydami su didžiuliu trenksmu. Tankų kolona viską nušvietė paralyžiuojančia prožektorių šviesa, siaubingai griaudėdama. Žmonės, saugoję TVR rūmus, puolė prie gatvės skanduodami laisvės lozungus, susikibę rankomis. Po 10 min. kolona grįžo ir sustojo prie įėjimo į radijo pastatą... Nuo šūvių pabiro langų stiklai. Žmonės, skanduodami:”Fa-šis-tai!”, nuskubėjo prie radijo pastato. Šauksmai, dūžtantys stiklai, akinančios prožektorių šviesos... Automatų ir kulkosvaidžių serijos...
Du tankai, nukreipę vamzdžius į žmones, pajudėjo... Žmonės susimetė į krūvą. Iš tankų mėtė sprogstamuosius paketus. Viskas susimaišė nežmoniškame triukšme, dūmuose ir prožektorių blykčiojimuose. Bet panikos nebuvo. Tik staiga iš tankų iššoko kareiviai, išsirikiavo ir nubloškė žmones nuo pastato. Tuos, kurie priešinosi, mušė šautuvų buožėmis, spardė. Vienas tankas pajudėjo pastato link. Žmonės stengėsi rankomis sustabdyti tanką. Tankas sustojo. Žmones išvaikė. O tankai, laužydami medžius ir šluodami viską nuo kelio, važiavo artyn ir šaudė iš automatų bei kulkosvaidžių į pirmo aukšto langus. Apie 20 kareivių veržėsi į vidų. 2 val. 17 min. mus okupavo. Įsiveržė aukštaūgis vyras. Isteriškais šūksniais varė mus kuo skubiausiai lauk, nukreipęs į mūsų nugaras automatą, žadėdamas kas antrą pastatyti prie sienos ir sušaudyti už tai, kad mes užmušę jų vaikiną... Dieve, pagalvojau, ką jie daro... Aš rusė. Man gėda už juos...
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 169.
