Mes, 11 brigada, budėjome prie telefonų stoties Savanorių gatvėje. Laužai degė, žmonės dainavo. Po vidurnakčio pamatėm tankus, išgirdom šūvius. Iš pradžių pradėjo rankos kojos drebėti, po to nurimom. Klausiam stoties, gal važiuoti prie televizijos. Bet liepė stovėti, kur stovim. Pradėjo prie mūsų žmonės eiti. Pirmas žmogus buvo su perskelta galva. Visi šešiasdešimties su viršum metų. Į ligoninę važiuoti atsisakė, nes gyvena ne Vilniuje, norėjo greičiau grįžti į namus. Jie ir papasakojo, kaip juos, sėdinčius autobuse prie televizijos komiteto, kareiviai traukė į lauką ir mušė. Autobusas buvo tankų užblokuotas, išvažiuoti negalėjo.
Atėjo ir vyras, apsinuodijęs ašarinėmis dujomis. Po to atėjo mergaitė šešiolikos metų su sužeista koja. Žaizdos gana charakteringos: lyg durta ietim iš apačios. Oda ir paodis pažeisti – toliau nieko nėra. Vadinasi, kažkas sprogo. Atėjo ir vyras su sulaužytais šonkauliais: gavo mušti buože.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 176.
