Ryšininkai, perskaitę ministro K.Birulio kreipimąsi į darbuotojus, atbėgo į darbą nekviesti. Siūlėsi padėti. Kadangi ministras buvo AT posėdžiuose, man teko organizuoti štabą. Budėjome visą savaitę, neišeidami iš darbo: elektros ryšių departamento direktorius V.Micka, vyriausiasis inžinierius A.Stelingis, Užsienio reikalų departamento direktorius V.Kuzma ir saugaus darbo skyriaus viršininkas T.Jučas.
Esame dėkingi radijo ir televizijos centro techniniam direktoriui J.Rapkevičiui, cecho viršininkui A.Ramanauskui, inžinieriams R.Varnui, A.Šalkauskui, J.Beniūnui, V.Zalensui ir kitiems, taip pat Kauno radijo ir televizijos darbuotojams, kurių dėka vėl matome Vilniuje Nepriklausomos Lietuvos televiziją 6 ir 11 kanalais, visą parą girdime radijo programą. Ryšininkų dėka žaibiškai sužinome apie besiartinančią nelaimę. Žmonių pasiaukojamas darbas ir sumanumas padėjo sustabdyti žiaurias piktadarystes.
Be to, visose ryšių įmonėse budėjo ir tebebudi žmonės.
Vilniaus ryšininkai: pašto, telegrafo, telefono įmonės direktoriaus pavaduotojas V.Čeponis, stoties apylinkės viršininkas A.Rasčiukas, inžinieriai R. Miniotas, A.Lapėnas, elekromechanikas R.Martinėnas – padarė viską, kad Vilniuje butuose veiktų radijo taškai, kad Nepriklausomybės ir Katedros aikštėse žmonės girdėtų transliaciją iš Aukščiausiosios Tarybos.
Mūsų pokalbyje paminėtos tik kelios pavardės dalyvavusių tragiškuose sausio įvykiuose. O respublikoje mūsų – ryšininkų – per 20 000.
Tik keli iš jų pasimetė ir... nuėjo su okupantais. O kitus norėtųsi apkabinti ir pasakyti:
– Moterys, vyrai, mes su jumis darėme ką galėdami, negailėdami jėgų ir padarysime viską mūsų brangios Tėvynės, Nepriklausomos Lietuvos, labui. Labai gera ir malonu šalia jausti tokius žmones, atsidavusius savo darbui, pašaukimui...
Buvo užgrobti 5 Ryšių ministerijos objektai. Sausio 11 d. – Spaudos rūmuose laikraščių ekspedicija ir fotografo baras, kuris priimdavo iš Maskvos sąjunginių laikraščių, spausdinamų Vilniuje, matricas. Tos pačios dienos vakare priemiestyje užėmė tarpmiestinių telefono linijų stiprinimo punktą. Aparatūrą buvo išjungę tik 45 minutes, nes nutraukė ryšius ne tik civiliams, bet ir kariškiams. O už tų 45 minučių prastovą pateiktas kelių tūkstančių rublių ieškinys.
Sausio 13-osios naktį, užėmus Viršuliškėse radijo stotį, nutrūko radijo transliacija Vilniuje. Kaip žinia, po to prasidėjo kruvinasis sekmadienis – okupuotas televizijos bokštas.
Nepatiko “gelbėtojams” ryšininkų priešiška veikla, ir pirmadienį, sausio 14-osios priešpietę, “liudi” su automatais pasirodė Vilniaus pašto, telegrafo, telefono įmonės administracijos kabinetuose (Gedimino pr.34), užgrobė radijo mazgo pastatą. Darbuotojus išvarė. Užimant bokštą padaryta 3 mln. 600 tūkst. rb. nuostolių. Nežinome, ką “gelbėtojai” paliks išeidami. Vien įrengimai kainuoja daugiau kaip 6 mln. rb., o ryšių tarnybos “Altaj” dienos prastova –1,5 tūkst. rb. nuostolių. Užgrobta šimtai telefono numerių, automatiškai jungiančių Sovietų Sąjungos miestus.
Name priešais televizijos bokštą gyvena daug ryšininkų šeimų. Nuo šaudymo byrėjo langų stiklai, be to, po langais guldė sužeistuosius. Nežmoniškai persigandę vaikai klykte klykė, kol netekdavo žado. Vargu ar tai neatsilieps jų sveikatai.
Užimant bokštą budėjo apie 20 ryšių darbuotojų. Jie padarė viską, kad iki paskutinės minutės nenutrūktų transliacija, ryšiai, o patys, galima sakyti, žiūrėjo mirčiai į akis. Apie savo išgyvenimus tegul jie kalba patys.
Lietuva, 1991.01.13 : dokumentai, liudijimai, atgarsiai: papildymai / [Spaudos departamentas]. – Vilnius : Spaudos departamentas, 1991, p. 14, 15.
