Alytaus apskrities krn. A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės vado pirmojo pavaduotojo prisiminimai apie Alytaus šaulių rinktinės atkūrimą, parašyti 2004 m. rugsėjo mėnesį.
1990 m. spalio mėn. po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) kvietimo rajoninėje spaudoje dėl Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Alytaus šaulių rinktinės atkūrimo susirinkome savivaldybės salėje. Susirinkime dalyvavo Krašto apsaugos departamento (KAD) direktorius A.Butkevičius ir LŠS centro valdybos atstovas A.Čaplikas. Alytui atstovavo apie 20 būsimųjų šaulių. Balsų dauguma Alytaus šaulių vadu buvo išrinktas Pranas Marcinonis, štabo viršininku Vidmantas Budrys. Susirinkime buvo priimtas sprendimas atkurti Alytaus šaulių rinktinę ir išrinkti Alytaus šaulių atstovus į pirmąjį LŠS suvažiavimą Kaune. Atstovais buvo išrinkti P.Marcinonis ir V.Budrys. Buvo nutarta vieną kartą savaitėje daryti šaulių susirinkimą. Susirinkimai vyko šaulių Bronės Jatkauskaitės, Vlados Matulionienės ir Broniaus Stasiulevičiaus butuose. Nutarta saugoti karininkui Antanui Juozapavičiui pastatytą kryžių žuvimo vietoje, prie tilto per Nemuną ir paminklą kapuose nuo koloborantų išniekinimo. Paminklas buvo saugomas lapkričio – gruodžio mėnesiais nuo 20.00 iki 7.00 val.
Pirmasis šaulių suvažiavimas priėmė LŠS statutą, kuriame buvo nustatyta Šaulių sąjungos struktūra, šaulių pareigos ir teisės. LŠS vadu buvo išrinktas Gedeminas Jankus, vado pavaduotoju Stasys Ignatavičius.
1990 m. gruodžio mėnesį susipažinti su Alytaus šaulių veikla atvyko LŠS vadas G.Jankus, pavaduotojas S.Ignatavičius ir šaulių žurnalo “Trimitas” redaktorius A.Čaplikas. Susirinkime dalyvavo 43 šauliai. Buvo apsvarstyti einamieji reikalai ir suformuota Alytaus šaulių kuopa Dainavos rinktinės sudėtyje, o perspektyvoje padidėjus šaulių skaičiui suformuoti Alytaus rinktinę.
Pranas Marcinonis iš vado pareigų buvo atleistas kaip neatitinkantis vado pareigybės reikalavimų, o Vidmantas Budrys kaip buvęs Komunistų partijos narys pašalintas iš LŠS narių. Kuopos vadu buvo paskirtas Antanas Karalukas, štabo viršininku Jonas Česonis, o iždininku Bronius Stasiulevičius.
1991 m. sausio 10 d. kurjeris atvežė slaptą LŠS vado G.Jankaus įsakymą, kad Šaulių sąjungoje įvedama nepaprastoji padėtis, o kuopos vienas skyrius sausio 11 d. 10.00 val. turi atvykti į Vilnių saugoti Aukščiausiąją Tarybą, šauliams turintiems ginklus buvo įsakyta pasiimti juos su savimi. Sausio 11 d. į Aukščiausiąją Tarybą atvyko 10 šaulių skyrius. Kuopos vadas A.Karalukas, štabo viršininkas J.Česonis, šauliai Leonas Kušlys, Alfonsas Katelynas, Justinas Padegimas, Antanas Vaivada, Rimgaudas Vaišnoras, Bronius Sakalauskas, Bronius Stasiulevičius ir Stasys Šimelionis. Šie šauliai sausio 11 d. dalyvaujant Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui V.Landsbergiui ir KAD direktoriui A.Butkevičiui Aukščiausioje Taryboje priėmė savanorio priesaiką ir saugojo Aukščiausiąją Tarybą sausio 11-17 dienomis. Šie šauliai vėliau buvo apdovanoti Sausio 13-osios medaliais ir šaulių garbės ženklais “Parlemento gynėjas”.
1991 m. vasario 16 d. Perlojoje (Varėnos raj.), Dainavos šaulių rinktinės sudėtyje, prisiekė pirmieji Alytaus kuopos šauliai: kuopos vadas A.Karalukas, štabo viršininkas J.Česonis, iždininkas B.Stasiulevičius, būrių vadai J.Padegimas ir L.Kušlys, šauliai A.Katelynas, B.Sakalauskas, S.Šimelionis, A.Vaivada, R.Vaišnoras, Algis Stasiulevičius, Juozas Janulevičius, Vidmantas Mizaras, Antanas Simanavičius, Vitas Virbickas, Juozas Mikučionis, Justinas Zavistauskas, Jonas Maciukonis, Raimondas Misis, Adomas Genevičius (1918 m. savanoris ir prieškario šaulys), Alfonsas Diksa ir Dana Zalanskienė.
1991 m. vasario mėn. buvo pradėtos derybos su Alytaus rajono Vykdomuoju komitetu dėl Šaulių namų grąžinimo teisėtiems savininkams. Derybos vyko sunkiai, dauguma deputatų buvo kategoriškai prieš grąžinimą. Alytaus kuopai Šaulių namuose buvo skirtas vienas kambarys, tada ir prasidėjo oficiali kuopos veikla. Štabo viršininkas J.Česonis ir du budintys šauliai kasdien nuo 16.00 iki 19.00 val. priiminėjo interesantus, tvarkė einamuosius kuopos reikalus. Du kartus per savaitę vyko kuopos susirinkimai, kuriuos pravesdavo kuopos vadas A.Karalukas. Šaulių skaičius sparčiai didėjo. Labai opi pasidarė šaulių uniformų problema. Uniformas turėjo tik šauliai, budėję Aukščiausiojoje Taryboje. Buvo nutarta gaminti žalius raiščius su šaulio ženklu ir tarnybos metu ryšėti ant dešinės rankos. Vėliau buvo susitarta su Medvilnės kombinatu ir nupirkta apie 200 metrų rulonas žalios ploštinės medžiagos ir masiškai pradėta siūti šaulių lauko uniformas. Labai trūko diržų ir skiriamųjų ženklų. Kurorto gatvėje buvo surastas siuvėjas, kuris siuvo šaulių kepures lauko uniformoms Dainavos rinktinei, o vėliau ir Centro valdybai.
1991 m. kovo mėn. buvo suformuota Butrimonių (Alytaus raj.) šaulių kuopa. Kuopos vadu paskirtas Vincas Senuta. Butrimonių šauliai aktyviai budėjo rinkiminėse apylinkėse, užtikrino viešąją tvarką kultūriniuose renginiuose, pagal sutartį saugojo Butrimonių tarpūkinį paukštyną. Butrimonių kuopai kultūros namuose buvo skirtas kambarys.
1991 m. balandžio mėn. buvo suformuota Alytaus antra šaulių kuopa. Kuopos vadu paskirtas Aimantas Zygmantas. Įsikūrė ir Alovės šaulių būrys. Mėnesio pabaigoje šaulių skaičius išaugo iki 200 žmonių. Tada buvo kreiptasi į LŠS vadovybę su prašymu atkurti Alytaus A.Juozapavičiaus šaulių rinktinę. LŠS centro valdyba prašymą įvertimo teigiamai.
LŠS vado G.Jankaus 1991 04 24 įsakymu buvo suformuota Alytaus A.Juozapavičiaus šaulių rinktinė. Rinktinės vadu buvo paskirtas Antanas Karalukas, štabo viršininku Jonas Česonis, Alytaus 1-os kuopos vadu Vitas Rinkevičius, Alytaus 2-os kuopos vadu Aimantas Zygmantas ir Butrimonių kuopos vadu Vincas Senuta. Buvo pagaminta rinktinės vėliava ir antspaudas. Gegužės 2 d. Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje, dalyvaujant LŠS vadovybei, Alytaus ir Dainavos rinktinių šauliams buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius Dzūkijos šaulius ir iškilmingai pašventinta Alytaus A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės vėliava.
1991 m. gegužės 7-15 d. LŠS vado įsakymu 14 šaulių grupė buvo komandiruota į Vilnių saugoti Aukščiausiosios Tarybos. Grupės vadu buvo paskirtas rinktinės vadas A.Karalukas, grupę sudarė: štabo viršininkas J.Česonis, būrio vadas Leonas Kušlys, šaulys Vytautas Ambrulevičius, būrio vadas Algis Akelis, šaulys Stasys Šimelionis, šaulys Algis Šimelionis, būrio vadas Jonas Dagilius, šaulys Justinas Zavistauskas, šaulys Edvardas Zavistauskas, šaulys Antanas Miliauskas, šaulys Juozas Mikučionis, šaulys Algis Stasiulevičius ir šaulys Juozas Šleinota.
1991 m. birželio – liepos mėnesiais rinktinės šauliai aktyviai dalyvavo renginiuose, vykusiuose Alytaus, Varėnos ir Lazdijų rajonuose.
1991 m. rugpjūčio mėn. pučo metu Alytaus šaulių rinktinei buvo įsakyta pasiruošti darbui pogrindžio sąlygomis, o esant reikalui būti pasiruošusius lydėti atsiųstus asmenis iki Lenkijos sienos. Pučo dienomis rinktinės štabas buvo perkeltas į Vito Rinkevičiaus tėviškę, esančią Lazdijų rajone Vozbučių kaime.
Butrimonių šaulių kuopa buvo įsikūrusi Gojaus miške. Žlugus pučui apie 90 šaulių dalyvavo Vilniuje vykusiame mitinge. Po pučo iš Alytaus rajono Vykdomojo komiteto buvo išreikalauta, kad šaulių rinktinei būtų atiduotas antras Šaulių namų aukštas, pagėrėjo darbo sąlygos, atskirus kambarius gavo kuopų vadai ir moterų šaulių būrys, visi gerai nusiteikę sutikome šv. Kalėdas.
1992 m. rinktinės šauliai aktyviai dalyvavo valstybiniuose renginiuose, partizanų palaikų perlaidojime, pastoviai vyko kariniai užsiėmimai. Gegužės mėn. rikiuotės šauliai “Geležinio vilko” poligone dalyvavo šaudymo pratybose iš AK-74.
1992 m.spalio mėn. po ilgų ginčų, derybų ir įvairių šaulius šmeižiančių straipsnių rajoninėje spaudoje, Šaulių namai buvo grąžinti rinktinei.
Rinktinės vadas Antanas Karalukas LPS buvo pasiųstas į tarnybą Valstybės Saugumo departamente atkurti Alytaus apygardą.
1993 m. sausio mėn. Alytaus šaulių rinktinės vadu buvo paskirtas Vitas Rinkevičius.
Nuotraukose:
- Alytaus šauliai prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų (1991 01 12);
- Alytaus šauliai Aukščiausiosios Tarybos rūmuose (1991 m. sausio mėn.);
- Alytaus šaulių spec. būrys budi Aukščiausiojoje Taryboje: iš kairės pirmoje eilėje sėdi – Leonas Kušlys, Antanas Karalukas, Jonas Česonis, Algis Akelis, iš kairės antroje eilėje stovi – Algis Šimelionis, Vitas Ambrulevičius, Stasys Šimelionis, Juozas Šleinota, Antanas Miliauskas, Jonas Dagilius, Justinas Zavistauskas, Juozas Mikučionis (1991 05 10);
- Alytaus šaulių spec. būrys Aukščiausiojoje Taryboje: iš kairės pirmoje eilėje stovi – Antanas Karalukas, Algis Akelis, Leonas Kušlys, Jonas Česonis, Vitas Ambrulevičius, iš kairės antroje eilėje stovi – Juozas Mikučionis, Juozas Šleinota, Algis Stasiulevičius, Jonas Dagilius, Stasys Šimelionis, Justinas Zavistauskas, Algis Šimelionis;
- Alytaus šaulių spec. būrys Aukščiausiojoje Taryboje su deputatu Sauliumi Pečeliūnu;
- Alytaus kuopos šaulių priesaika Perlojoje: iš kairės pirmoje eilėje – Algis Stasiulevičius, Jonas Maciukonis, Juozas Mikučionis, Rimgaudas Vaišnoras, Juozas Janulevičius, Justinas Zavistauskas, iš kairės antroje eilėje – Antanas Vaivada, Bronius Stasiulevičius, Justinas Padegimas (būrio vadas), Vitas Verbickas, Vidmantas Mizaras, Stasys Šimelionis, Alfonsas Diksa, A.Genevičius, Antanas Simanavičius, Sigitas Arnauskas (Dainavos rinktinės vadas), Dana Zalanskienė, Alfonsas Katelynas, Jonas Česonis, Bronius Sakalauskas, Raimondas Misius, Antanas Karalukas (Alytaus kuopos vadas), Leonas Kušlys (būrio vadas) (1991 02 16);
- Dainavos rinktinė, priesaikos priėmimas Perlojoje (1991 02 16).
Gauta 2006 m. sausio 30 d.
