Autobiografija
Gimiau 1924 m. kovo 16 d. Panevėžio raj., Šilų parapijos Justinavos kaime. 1930 m. pradėjau lankyti Šilų pradinę mokyklą, vėliau lankiau Miliešiškių mokyklą ir 1935 m. ją baigiau. Padėjau tėvui dirbti ūkio darbus. 1938 m. pabaigoje padėjau įkurti “Jaunųjų ūkininkų” ratelį ir buvau išrinktas to ratelio pirmininku. Pirmininku buvau iki Rusijos okupacijos. Vėliau stojau į “Jaunuosius šaulius”. Pirmaisiais okupacijos metais laikiausi nuošaliai ir ruošėmės Rusijos ir Vokietijos karui.
Prasidėjus karui, įstojau į Šilų sukilėlių būrį. Buvau būrio vyresnysis ir vykdžiau iš aukščiau duotus nurodymus. Palaikėme ryšį su Vadoklių sukilėlių būriu. Kelyje darėme kliūtis, kad nepravažiuotų priešų mašinos, nebūtų vežami žmonės, o pasirodžius vokiečiams - kad vėl būtų sutvarkyti tiltai ir panaikintos kliūtys. Rusų okupacijos laikais slapstėmės, kad nepakliūtume į nelaisvę.
Vėliau priklausiau Lietuvos laisvės armijai, platinau pogrindžio spaudą. 1944 m. buvo gautas įsakymas, kad reikia įkurti Lietuvos laisvės armijos atskirą padalinį (būrį), jam ir pradėjau vadovauti.1944 m. liepos mėnesį stipriai susirgau. Rugpjūčio 1 d. buvo paskelbta mobilizacija, nes buvo užėjęs rusų frontas. Nėjome visi registruotis, kai kurie ėmė slapstytis. Keletas ir žuvo, kiti buvo paimti į nelaisvę.
1945 m. balandžio 12 d. Vadoklių skrebų buvau sužeistas ir patekau į nelaisvę. Iš pradžių kalėjau Vadoklių kalėjime, vėliau Panevėžyje, o paskui Vilniaus kalėjime.
Pasibaigus karui, buvome išvežti į Maskvos karišką darbo batalioną. Išvežė mūsų apie 4000 žmonių. Teko dirbti įvairius darbus, kirsti krūmus, pjauti šieną.Dirbome užminuotuose laukuose. Ypač sunkūs darbai buvo miškuose, ten buvo ir maisto stygius. Kai kurie nebegalėjome dirbti sunkaus darbo, nes buvome praradę sveikatą. 1946 m. pabaigoje atvežė į Lietuvą. Kurie negalėjome dirbti sunkių darbų, patekome į 16-ąją lietuviškąją diviziją.
1947 m. kovą paleido į namus. Grįžęs namo, pasijaučiau neblogai, pasitaisė sveikata. Tada vėl stojau į partizanų junginį. Surinkau Lietuvos laisvės armijos likusius gyvus narius ir pririnkau naujų. Man buvo suteiktas partizanų puskarininkio laipsnis. 1951 m. pagal žvalgybos šnipų parodymus buvome išaiškinti ir surasti. Suimtus mus ištardė, buvau nuteistas kalėti 25 metus. Buvau išvežtas į Vorkutos lagerius. 1962 m. pabaigoje grįžau į Lietuvą. Teko gyventi Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje. 1974 m. atvažiavau į Anykščius. Buvau kolekcionierius - rinkau monetas, banknotus, paveikslus. Visą laiką buvau sekamas. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje, tapau Anykščių tremtinių klubo pirmininku. Vėliau įkūriau Šaulių kuopą, išdirbau iki 1996 m.
Šiuo metu esu Lietuvos sukilėlių sąjungos, Šaulių, Tremtinių sąjungos narys. Dalyvavau 1991 m. sausio mėn. įvykiuose.
