VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Žemaitis Vytautas, Juozo
profesija: hidrogeologas
pareigos: Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutas, mokslinis bendradarbis.
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Sovietų armijos tankai ir šarvuočiai, lydimi automatais ginkluotų kareivių, užpuolė taikius žmones.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie TV bokšto.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 sausio 13 d., apie 2 val. nakties.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Daugiau nei 1 valandą (po to kai kareiviai užėmė bokštą nuvažiavau prie AT).
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjau susikabinęs rankomis su kitais žmonėmis, priekinėje gretoje apjuosusioje TV bokštą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS: Pridedu įvykių aprašymą, kurį nusiunčiau prokuratūrai.
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS: Tai nusikaltimas, kurį įvardinčiau kaip niekuo nekaltų ir beginklių žmonių užpuolimą ir žudymą.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 06
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius.
Šių metų sausio 13 d., apie 1.30 val., mane pažadino tankų sukeltas triukšmas. Nedelsdamas nuvykau prie Televizijos bokšto Karoliniškėse. Atsistojau į priekinę žmonių gretą, susiėmusių rankomis ir apjuosusių keliomis eilėmis bokštą. Stovėjau veidu į administracinį TV pastatą, esantį prie bokšto. Buvo jau 2 val. ryto, girdėjosi patrankų šūviai (ar sprogimai) ir automatų serijos. Neužilgo pasirodė pirmieji tankai iš dešinės nuo miškelio (nuo Sudervės gatvės pusės). Iš tos pačios pusės sklido lietuvių ir rusų kalba per garsiakalbį raminimai, kad tankai nieko blogo nedarys ir kitos nesąmonės. Iš tos vietos, kur stovėjau, matėsi pagal prožektorių šviesas, kad tankai ir šarvuočiai rikiuojasi į vieną gretą. Netikėtai iš kairės, iš už bokšto, pasirodė tankas. Ant tanko buvo 5–6 apsiginklavę automatais desantininkai, tankas vieną ar du kartus iššovė, vienas iš desantininkų metė į mus kažkokį rūkstantį daiktą, panašų į konservų dėžutę. Pasidarė trošku kvėpuoti, graužė akis ir kvėpavimo takus. Tankas važiavo visai greta išsirikiavusių žmonių, jo vikšrai buvo apie 1 m nuo mano kojų. Tankui sustojus desantininkai šoko nuo tanko, pirmasis iš jų pakėlęs automatą abiem rankom prišoko prie jauno 16–18 metų smulkaus kūno sudėjimo vaikino ir smogė jam iš viršaus metaline automato buože į galvą. Vaikinas nukrito, o į tą vietą šoko kiti desantininkai ir labai greitai prasiskverbė link bokšto, tuojau pat pasigirdo dūžtančių langų garsas (supratau, kad desantininkai jau bokšte). Žmonės, stovėję už mūsų nugarų, plūstelėjo į išorę, prasidėjo sumaištis. Tuo metu visai greta pasigirdo galingi sprogimai, kai kurie žmonės griuvo, kiti tik pritūpdavo (tuo metu aš stovėjau 15–20 m nuo bokšto). Girdėjosi automato šūvių serijos ir paskiri šūviai aplink bokštą ir viduje. Pro bokšto langus pirmame aukšte mačiau šūvių blyksnius. Iki to momento maniau, kad šaudoma tuščiais šoviniais, bet čia virš minios pamačiau trasuojančių kulkų pėdsakus ir supratęs, kad šaudoma koviniais šoviniais, pasitraukiau į administracinio pastato kiemelį.
Po to pasijutau blogai, skaudėjo galvą ir pykino. Savijauta pagerėjo po kelių valandų, kai kreipiausi į medikus ir jie davė tablečių.
1991 m. vasario 6 d.
