VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Urbanavičiūtė Ingrida, Vytauto
profesija: studentė
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Televizijos komiteto užėmimas.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Televizijos komiteto.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 12–13 naktį, apie 2 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: 15–20 min.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Budėjau, stovėjau kiek toliau nuo pagrindinio įėjimo į Komiteto pastatą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?: Atvažiavo karinė technika, dar iš tolo pradėjo šaudyti tanketės. Po kiek laiko pasirodė desantininkai. Toliau, kitoje pusėje.
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?: Kareiviai buvo su kareiviška apranga, su šalmais. Šaudė tankai, tanketės, šaudė iš automatų.
4.3. IŠVADOS: Tai ką padarė kareiviai tą naktį yra didžiausia nesąmonė, kurią galima padaryti tik Sovietų Sąjungoje. Be jokio perspėjimo šaudyti į beginklius žmones jie neturėjo jokios teisės.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 12
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius.
Prieš 2 val. mes leidomės nuo kalno (prie Medicinos fakulteto), norėjome nueiti prie Aukščiausiosios Tarybos. Nuo kalno pamatėm didelę koloną karinės technikos, važiuojančios palei Nerį link Vingio parko. Supratę, kad jie važiuoja arba prie bokšto, arba prie Radijo ir televizijos komiteto, nubėgome prie Televizijos komiteto, kur ir anksčiau budėjome. Mums bėgant jau girdėjosi tankų ar tankečių šūviai. Atbėgus prie Televizijos komiteto technikos dar nebuvo, bet per televiziją skelbė, kad puola Televizijos bokštą. Po kokių 5 minučių karinė technika buvo jau ir prie komiteto. Iš tolo pradėjo šaudyti tankai. Dar po kokių 5–7 min. pasirodė desantininkai, pasigirdo automatų šūviai. Kažkas kažką kalbėjo per garsiakalbį, iš karinės technikos pusės, bet dėl šūvių nebuvo galima nieko suprasti. Nuo šūvių byrėjo aplinkinių namų langai. Po to į žmonių minią buvo numesti 2 ar 3 sprogstamieji paketai ir turbūt pasinaudodami dūmų uždanga desantininkai praėjo iki Televizijos komiteto pastato, nes greitai po to pasigirdo kalbos, kad pastato pirmame aukšte jau desantininkai. Greitai išgirdome paskutinius E. Bučelytės žodžius per televizorių. Nors pastatas jau buvo užimtas, kareiviai vis dar šaudė. Po to tankai (ar tanketės, atrodo buvo su vikšrais) dideliu greičiu įvažiavo į aikštelę prie pat pastato, kur stovėjo žmonės, ir tuos, kurie nespėjo pabėgti, prirėmė prie sienos su vaikų piešiniais. Iš tankų iššoko kareiviai ir ėmė mušti žmones automatų buožėmis. Šalia mūsų stovėjusios dvi moterys verkė, klykė, prašydamos kareivių nešaudyti į žmones, pagalvoti apie savo motinas. Kareivių veidai buvo baisūs, suakmenėję, akys lyg stiklinės. Norėdamos būti arčiau žmonių mes su drauge pasitraukėme į šalį. Tuo metu tankas, prieš kurį stovėjome, pervažiavo per sieną. Žmonės, gelbėdamiesi nuo tankų, spaudėsi per mažą tarpelį tarp sienos ir autobuso. Mes perbėgome į kitą gatvės pusę. Matėme, kaip į greitosios pagalbos mašinas nešė daug sužeistų, kurie net nebetilpo į mašinas. Kiek vėliau sutikome kurso draugę, kuri šlubavo ir nieko nematė nuo tų dūmų, kuriuos buvo užleidę kareiviai.
1991 m. vasario 12 d.
