Aš, Smaliukas Valdas, išgirdęs kvietimą, 1991 m. sausio 12 d. 21.30 val. nuvykau į Vilnių, saugoti Televizijos bokšto. Ten buvo susirinkę apie 5,5–6 tūkst. žmonių. Tuo metu jaunimas šoko, pagyvenę žmonės dainavo. Visi būriavosi aplink bokštą. Niekas net nemanė, kad artėja tragedija.

Apie 24 val. krašto apsaugos vyrai pranešė, kad tarp saugančių bokštą vaikšto ir TSRS kareiviai, persirengę civiliais drabužiais. Įspėjo būti budriais. Tačiau tamsoje jų nepastebėjau.

1991 m. sausio 13-ąją, 1.30 val. Vilniaus gatvėse pasigirdo tankų bildesys, artėjantis prie bokšto. Keliai prie bokšto buvo užtverti smėlio barstytuvais. Aš su draugais skubėjau prie įėjimo į Televizijos bokštą. Pylimo apačioje, kairėje pusėje, sustojo tankai. Jie, gąsdindami žmones, stipriai dūmijo ir šaudė, sukeldami stiprų garsą ir oro bangas. Girdėjau, kažkur netoliese tratėjo automatų šūviai. Kol kas buvo šaudoma aukštyn. Tankai iššovė 6–7 kartus. Tuo metu žmonės susiglaudė, susikabino rankomis, apjuosdami visą bokštą 8–9 eilių gyva grandine. Skandavome “Lietuva!”, “gėda!” Apie 2 val. staiga iš garsiakalbio pasigirdo susijaudinęs korespondentės E. Bučelytės balsas. Pranešantis, kad Radijo ir televizijos komitetas dirba paskutines minutes ir pranešimas nutrūko.

Tuo pačiu metu pasirodė į šlaitą kopiantys tankai, jie galingais prožektoriais apšvietė minią. Viduryje tankų kolonos, bokšto teritorijos patvoriu, važiavo ir karinis brezentu dengtas sunkvežimis. Pavažiavę apie 20 m patvoriu, tankai pasuko link bokšto ir išgriovę tvorą, artinosi prie beginklių žmonių. Aš suskaičiavau 14 tankų. Pirmasis tankas privažiavo prie pat minios. Pro jo liukus pasirodė baisūs TSRS kareivių veidai. Kareiviai pradėjo šaudyti į bokšto langus. Netoli manęs buvo iššautas šovinys, kuris, nukritęs ant betono, sprogo tarp žmonių. Viskas vyko akimirksniu. Iš tankų pasipylė kareiviai. Jie, šaudydami, švaistydamiesi automatais, ant kurių buvo užmauti durklai, prasiskverbė pro minią maždaug už 5 m nuo manęs ir pradėjo daužyti pirmojo aukšto langus. Iš mašinos iššokę kareiviai mušė žmones kur papuola automatų buožėmis. Kai kur aidėjo šūviai. Pirmame aukšte buvo išjungtas apšvietimas. Aš manyčiau, kad tuo metu ir buvo nušautas TSRS kareivis. Minia toje vietoje, kur aš stovėjau, 1–2 metrus atsitraukė nuo bokšto, tačiau paraginti milicijos pareigūno, grįžo atgal ir stipriai susikibę apjuosė bokštą. Tuo momentu nuaidėjo tanko šūvis. Garsas ir banga buvo tokie stiprūs, kad per kelius linko kojos, ausyse spengė. Minia traukėsi nuo bokšto. Moterys ir merginos verkė, šaukėsi pagalbos. Kareiviai mušė žmones automatais, aidėjo šūviai. Mačiau griūnant žmones. Šaudoma buvo tikrais koviniais šoviniais. Greitosios pagalbos mašinos privažiuodavo prie pat bokšto, vežė ir vežė sužeistuosius. Minia tai priartėdavo, tai atsitraukdavo nuo bokšto. Kareiviai be gailesčio šturmavo bokštą ir užimdami kiekvieną aukštą išdaužydavo langus. Pasiekę tą vietą, kur pro langą buvo iškelta Lietuvos Respublikos vėliava, ją nuplėšė ir sudraskė. Minios elgesys matyt visiškai įsiutino kareivius. Jie tankais suko ratus bokšto aikštėje ir tokiu būdu stūmė liaudį iš aptvertos bokšto teritorijos. Aidėjo automatų šūviai.

Apie 3.15 val. aš ėjau iš bokšto teritorijos į gatvę, kur stovėjo autobusai išbyrėjusiais langais, sutraiškyti tankų du lengvieji automobiliai ir smėlio barstytuvas, kuris buvo užtvėręs tankams kelią. Man buvo labai neramu, nes minioje pasimečiau su sesers sūnumi (16 metų) ir dabar norėjau jį surasti.

Du tankai ir tanketė stovėjo gatvėje ir gąsdindami žmones sukiojo nuleistus vamzdžius.

Tuo metu apie 4 val. jau visi žmonės buvo išstumti iš bokšto teritorijos, o kareiviai nuo šlaito dar vis iššaudavo iš automatų. Bokšto viduje buvau matęs apie 15–20 Krašto apsaugos departamento vyrukų, kurie vis ragino minią laikytis, bet kol aš buvau prie bokšto jų išeinant gyvų ar išnešant žuvusių nemačiau.

Apie 4.15 val. pasigirdo Burokevičiaus balsas: “Broliai ir seserys, mes jus išgelbėjome, skirstykitės į namus”. Apie 5 val. mūsų autobusas pajudėjo link Druskininkų. O tuo metu link bokšto važiavo dar trys tanketės.

1991 m. sausio 17 d.