VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Paulius Juozapas, Antano
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Televizijos bokšto užgrobimas.
2.2. KUR ĮVYKO?:
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 01 13, po 1 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Buvome iki 4 val.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Blokavome kariuomenės prasiveržimą nuo viaduko pusės.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Su žmona ir sūnumi.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 30.
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius.
1991 m. sausio 12-osios į 13-ąją naktį prie Televizijos bokšto patirtų įvykių aprašymas.
Š.m. sausio 12-osios dieną ir vėlyvą vakarą minios laisvę mylinčių Lietuvos žmonių budėjo prieigose ir prie paties Televizijos bokšto, saugojo jį nuo sovietų kariuomenės užpuolimo. Tikėjomės visko, tik ne to, kas po vidurnakčio įvyko. Nors ore tvyrojo nerimas dėl okupantų kėslų, žmonės nepuolė į neviltį, dainavo, kai kas užkandžiavo žmonių atneštu maistu, gėrė karštą arbatą, kvietė visus užvalgyti, kiti žmonės meldėsi.
Apgaulingos ramybės apgauti, trumpam užsukome į namus, Televizijos bokšto pašonėje. Po vidurnakčio staiga pasigirdo tankų burzgesys ir baisus sprogimas. Paskubomis išpuolę į gatvę su žmona ir sūnumi nuskubėjome prie Televizijos bokšto. Nuo Kosmonautų gatvės (senas pavadinimas) išgirdome dar du patrankų šūvius. Užbėgę ant viaduko virš Kosmonautų prospekto pamatėme žmonių sustabdytus tankus, o dalis tankų nužlegsėjo Kosmonautų prospektu link Lazdynų. Atbėgę pro burzgiančius tankus užstojome Televizijos bokšto prieigą nuo viaduko. Žmonės susikibę skandavo: “Lietuva, Lietuva, laisvė, fašistai!” Tankuose aklinai užsidarę kareivos sukinėjo patrankas ir laikas nuo laiko paleisdavo patrankų šūvius ir dūmų debesis. Prie Televizijos bokšto vis dar buvo ramu, nesitikėjome, kad bus užpuolimas iš kitos pusės. Neužilgo išgirdome patrankų šūvius, tankų burzgimą iš kitos bokšto pusės, taip pat girdėjosi kulkosvaidžio ir automatų šūvių serijos. Dalis jaunesnių žmonių, peršokę per tvorą, nubėgo prie bokšto. Mes nubėgome prie bokšto per pagrindinį įėjimą. Prie ekskursijų biuro stovėjo minia žmonių, ten jie dar nesusigaudė, kas vyksta. Išgirdę iš mūsų, kad tankai veržiasi prie bokšto iš kitos pusės, viena moteris sušuko “provokacija” ir nenorėjo mūsų praleisti, bet greit supratus, kas vyksta, mus praleido prie bokšto. Užbėgę į bokšto aptvarą pamatėme minią žmonių ir tarp jų prie bokšto su įjungtu prožektoriumi besisukiojantį ir laikas nuo laiko iš pabūklo šaudantį tanką. Kareivos prie bokšto šaudė iš automatų, byrėjo bokšto langai. Iš tanko per garsiakalbį žmonės buvo raginami skirstytis, eiti namo, nes koks tai gelbėjimo komitetas, esą viską paėmęs į savo rankas, bet koks pasipriešinimas betikslis. Kareiviai visą laiką vykdė savo juodą darbą, tačiau beginkliai žmonės, užstoję savo kūnais bokštą, nesitraukė. Kiek tai tęsėsi, sunku pasakyti, nebuvo kada žiūrėti į laikrodį. Pro mus išnešė 2 nušautus, vienas kruvina kaire veido puse pats išėjo link greitosios pagalbos mašinos. Kai kareiviai supuolė į Televizijos bokštą, vis dar girdėjosi automatų šūviai, matėsi trasuojančių kulkų švytėjimas. Visą laiką žmonės ėjo iš aplinkinių namų prie bokšto. Vėliau, nusileidę į gatvę, matėme, kaip prie greitosios pagalbos mašinos buvo suguldyti ant žemės 2 žuvę vyriškiai, vienas iš jų be batų, kitas atplėštais rūbais. Juos nufilmavo užsienio korespondentai. Tankai nuo viaduko pro žmones taip ir nepajudėjo.
1991 m. sausio 30 d.
