VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA

1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Pagojus Džiugas, Antano

profesija:
pareigos:

2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:

2.1. KAS ĮVYKO?:
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilnius, Televizijos bokštas.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 01 13, 2.15 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Apie valandą.

3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:

3.1. KĄ DARĖTE?: Puldinėjau šen ten ir keikiausi.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Buvome keturiese, visi iš Kauno.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?

4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:

4.1. KĄ MATĖTE?: Mačiau nušautų, sutraiškytų žmonių.
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS: Geriau, kad daugiau nepasikartotų.

5. PRIEDAI:

Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:

6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 29

PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius

Atvažiavom į Vilnių keturiese nuo “Kauno” kino teatro kursuojančiu autobusu. Apie 22 val., sausio 12 d., autobusas atvežė prie Televizijos bokšto. Pabuvome apie 1,5 val. prie centrinio įėjimo, kol išėjo kažkas iš apsaugos ir pranešė, kad galim drąsiai skirstytis, bet pageidavo, jog tarp 3–5 valandos nakties būtume prie bokšto, nes yra duomenų, kad tuo metu galimas užpuolimas. Tada nuvažiavome prie Parlamento. Apie 2 val. išgirdome bokšto pusėje šūvius ir sušokę į pravažiuojančią mašiną nukūrėm bokšto link. Pakeliui per radiją išgirdom kvietimą rinktis prie bokšto, sutikom tankus ir kitą techniką, važiuojančią, kaip mums atrodė, link Parlamento (o pasirodo į Konarskio gatvę). Priekyje važiavęs tankas traiškė šalikelėje stovinčias mašinas, kiti tankai prožektoriais švietė į kitą gatvės pusę ir žlibino priešais važiuojančius. Atvažiavus, bokšto papėdėje pamatėme stovinčius ir dūmų debesis leidžiančius tankus, atrodo du. Priešais juos stovėjo minia ir neleido pravažiuoti. Mano nuomone, tai buvo taktinis manevras, norint atitraukti žmones į apačią nuo bokšto ir padaryti patogesnį ir laisvesnį pravažiavimą link bokšto. Taip ir buvo. Žmonės ėjo į apačią. Mes tuo tarpu užlipome į viršų. Žmonių čia buvo žymiai mažiau nei iš vakaro. Tik spėjom įsimaišyti į minią, pamatėm atgriaudžiančius tankus. Žmonės puolė arčiau prie bokšto – apjuosė jį gyva siena. Buvo gal kokios dešimt eilių. Kareiviai veikė labai profesionaliai. Truputį priartėjus, iššoko kareiviai ir prabėgo pro šalį link centrinio įėjimo, paskui juos nuvažiavo technika. Važiavo labai arti žmonių. Kita kareivių grupė šoko tiesiai į minią, gal koks dešimt metrų nuo mūsų. Mikliai prasklaidė minią šūviais ir mušimu, sudarydami tarsi pleištą – erdvę į kurią įvažiavo tankas. Tankas pasisuko palei bokšto sieną ir ėmė lėtai važiuoti link žmonių. Šie nesitraukė, bet kai tiesiai virš galvų driokstelėjo šūviai žmonės pabiro kaip lapai į šoną. Tuo metu kitas tankas stovėjo prie įėjimo, jis iššovė, pabiro stiklai. Dėl krentančių šukių žmonės masiškai ėmė trauktis. Už prieš mus esančio tanko užlindo БТР‘as, už jo dar viena mašina ir taip pamažu apvažiavo visą bokštą, atitverdami metalu bokštą nuo žmonių. Tarp mašinų ir sienos sustojo kareiviai, kurie iš dyko buvimo šaudydavo pasirinktinai – kas į minią, kas į viršų. Viršuje buvo lubos, nuo jų rikošetu sužeidė šalia manęs esantį jaunuolį. Netikėtai vienam pašovė ranką, bet kulka išlindo prie šono, tuomet truputį atsitraukiau nuo tanketės ir aš, nes ginklą su desantininkų kulkom pats nešiojau 1,5 metų ir žinau, ką jis reiškia. Nubėgau link įėjimo, kur pamačiau tokį vaizdą. Ten stovįs tankas pradėjo suktis vietoje. Netoliese stovėjo du jaunuoliai: vienas pateko po vikšru iškart, net nesurikęs, antras – vikresnis, spėjo užšokti ant bako, bet matyt nesugebėjo stipriai nusitverti, nes tankas iškart sukosi į kitą pusę ir išcentrinė jėga jaunuolį nusviedė žemėn. Tas geležinis gyvulys specialiai vėl pasisuko ir jaunuolis pateko po vikšrais. Tanko viduje sėdėjusieji buvo be abejo sadistai, nes vėliau mačiau, kaip tas pats tankas daužė vamzdžiu autobusą. Tai buvo pats klaikiausiais reginys. Metalas smogia monotoniškai į metalą, nustelbdamas netgi visą triukšmą. Autobusas eižėjo tiesiog akyse. Vėliau jis sulankstė dar kažkokią mašiną, regis, “Latviją”. Viduje, be jokios abejonės, sėdėjo kariškiai, praėję spec. apmokymus, nes ir daužymas, ir kryptingas šaudymas turėjo tikslą – paveikti žmones psichologiškai, kas labai pavyko. Žmonės nelindo prie jo, stovėjo per atstumą, tuo pačiu palikdami vietos prie centrinio įėjimo, tiksliau kas buvo likę iš jo. Kanonada tęsėsi ilgai, pastoviai driokstelėdavo tankai, šaudė, tarsi užspiestos į kampą žiurkės, šaudė kareiviai, tanketės, kartą išgirdau kalenant sunkųjį kulkosvaidį. Kareiviai buvo apsvaiginti, greičiausiai narkotikų, nes jie bijojo, bijodami ir šaudė, išplėstais vyzdžiais ir nekoordinuotais judesiais, šaudė taip, tarsi nuo to priklauso jų gyvybė. Kai kurių, atrodo, tai neveikė. Tą mačiau gerai, nes stovėjau atsirėmęs į tanketę, kareiviai buvo per penkis metrus nuo manęs. Žmonės jiems rėkė, kad nešaudytų. Bet jie negirdėjo, gal būt narkotikai netgi veikė klausą, nes mačiau kaip dviese bandė susikalbėti, bet neišėjo, jie numojo ranka, atseit, “negirdžiu”.

Bokšte šūviai girdėjosi pastoviai ir aiškiai matėsi užimami aukštas po aukšto, planingai, nes iš pradžių dužo langai apatiniuose aukštuose, paskui pradėjo dužti pačiame bokšte – drūtgaly, iki kokio penkiolikto aukšto. Užėmimas truko neilgiau 45 minučių, paskui viskas viduje aprimo. Diktorės balsas nutilo po 5 minučių, kai įsiveržė į vidų, greičiausiai perkirto kabelį.

Buvo šaudoma ir paprastomis kulkomis (mačiau, kaip pro šalį nešė kiaurai peršautą žmogų) ir trasuojančiomis, bet į viršų.

Pabuvę kokią valandą matėm, kad viskas jau baigta ir nuvažiavome prie Parlamento.

Beje, tankų degaluose buvo kažko primaišyta, jie labai dūmino. Draugas papuolė į vieną tokį debesį ir sakė, kad iš kart pasidarė silpna, pradėjo nebekontroliuoti savęs, visa laimė, jog kažkas ištraukė iš to debesies. Paprasti degalai nedaro tokio gilaus ir staigaus poveikio.

1991 m. sausio 29 d.