VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Lazauskas Vytautas, Alekso
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Sovietų armijos puolimas prieš beginklius Televizijos bokštą saugojusius žmones.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilnius, Televizijos bokštas.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausį, iš 12 į 13-osios naktį.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Maždaug dvi su puse valandos.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Visi stovėjom rankomis susikabinę. Mūsų tikslas buvo išsaugoto bokštą nuo sovietų armijos.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?.
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS:
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Kai pamatėme atvažiuojančius sovietų armijos tankus, nuo bokšto nubėgome už pylimo. Bandėme visi juos ten sustabdyti, bet jie pamatę, kad žmonės nesitrauks pradėjo iš tankų šaudyti. Pabiro aplinkinių namų stiklai, bet tai nieko neišgąsdino. Tada jie pasuko kitu keliu link bokšto. Ir mes bėgome prie bokšto ir atsistojome maždaug 6–8 m į kairę nuo įėjimo, pirmoje linijoje. Tuoj pat pamatėme kaip išniro pirmasis tankas, o iš paskos tanketės. Jų maždaug buvo dvylika. Jos greitai išsirikiavo į liniją ir važiavo tiesiai į mus visus, stovinčius prie įėjimo į bokštą. Tanketės nuo mūsų sustojo maždaug per 3 metrus. Mes visi skandavome: “Lietuva bus laisva!” Tuo tarpu iš vienos tanketės iššokęs civiliai apsirengęs žmogus šaukė, kad Aukščiausioji Taryba paimta, valdžia jų rankose ir liepė mums visiems atsitraukti. O mes tuo netikėjome ir toliau skandavome “Lietuva bus laisva!” Po to tanketės atsuko vamzdžius į žmones ir pradėjo šaudyti tuščiais šoviniais. Greitai privažiavo du kariniai “zilai” su desantininkais. Iš jų iššokę kareiviai puolė žmones, kurie stovėjo netoli bokšto įėjimo. Jie žmones mušė automatų buožėmis. Pamatę, kad taip nieko nepavyksta, atsitraukė kelis metrus atgal. Pradėjo šaudyti į viršų, o po to ir į žmones. Kai išgirdau, kad krinta stiklai, užsidengiau rankomis galvą, bet jie man nepataikė. Stiklams nukritus aš atsistojau, apsidairiau ir pamačiau šalia manęs gulintį vyriškį peršauta koja. Mes jį ėmėme nešti, bet jo draugai pasakė, kad jų čia daug ir nuneš jį. Tuo metu pasigirdo šauksmas, kad visi trauktųsi, nežūtų beginkliai. Visi pradėjo trauktis. Jie vis dar šaudė ir žmonės nuo sužeidimo griuvo. Mes pribėgom iki tanko, kuris stovėjo netoli bokšto. Po antro tanko šūvio praradau orientaciją. Atsigavau, kai buvau priėjęs gatvę. Priėjom prie mašinos, netoliese stovėjo tankas, jis manevravo, gąsdindamas bėgančius žmones. Nuvažiavome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, čia prabuvom iki ryto.
Esu sukrėstas sovietų armijos žiaurumo (nors tą seniai žinojau), Lietuvos išdavikų elgesio. Lietuva turi būti laisva. Kito kelio nėra.
1991 m. sausio 25 d.
