VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Koryzna Aloyzas, Stasio
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: 1. Spaudos rūmų gynimas. 2. Televizijos bokšto gynimas.
2.2. KUR ĮVYKO?: 1. Vilnius, Laisvės pr., Spaudos rūmai; 2. Vilniaus Televizijos bokštas
2.3. KADA ĮVYKO?: 1. 1991 01 11 (penktadienį) apie 12.30 val.; 2. 1991 01 13 (sekmadienį) po 2 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: 1. Prasiveržė per 10 min., visas užėmimas truko apie 30 min.; 2. Dalyvavau apie 30 min. nuo paties bokšto apsupimo momento.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: 1. Gyniau įėjimą iš išorės (nuo Laisvės pr.); 2. Stovėjau tarp žmonių bokšto papėdėje.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: 2. Vienas.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?: Pasimokiau, kaip kovoti su sovietų armija.
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 29
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Spaudos rūmai
1991 01 11 (penktadienis)
Buvom prie Parlamento (keturiese). Apie 12 val. pranešė, kad šarvuočiai užblokavo Ozo gatvę, paprašė vykti prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto. Nuvažiavome prie Spaudos rūmų. Žmonių buvo nedaug. Prie įėjimo iš Laisvės pr. pusės stoviniavo mergaičių (gal 13–15 metų) būrelis ir keli vyrai. Durys buvo atidarytos, viduje apsaugos vyrukai ruošė priešgaisrines žarnas. Atmosfera buvo rami. Po kelių minučių pasirodė šarvuočiai su kareiviais, dalis nuvažiavo prie šoninio įėjimo, dalis prie mūsų (atrodo du vikšriniai šarvuočiai ir du sunkvežimiai). Iššoko kareiviai, visi su šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, ginkluoti automatais. Mūsų prie įėjimo buvo nedaug, gal dvidešimt- trisdešimt vyrų bei tiek pat merginų ir moterų. Vyrai išėjo į priekį, susikibom rankom. Sudarėm dvi linijas. Kareiviai išsirikiavo į liniją, pasiruošė ir puolė. Viską atliko labai greitai. Mes pasvirom į priekį. Prasidėjo stumdymasis. Nosių automatais kol kas nedaužė. Mums pastūmus kareivius šonuose pasidarė tarpai, keli kareiviai apibėgo gynėjų liniją ir pasigirdo dūžtančių durų stiklų džeržgėjimas. Po to kareiviai prasilaužė centre. Gynėjai viduje paleido vandenį. Kareivio, su kuriuo aš stumdžiausi, akys buvo skaidrios ir geros, jis nerodė per daug pastangų prasiveržti. Tą patį pasakė ir greta stovėjęs kolega apie “savo kareivį”, abu jie buvo iš Azijos. Sužvėrėję buvo tik karininkai, ypatingai pasižymėjo pulkininkas. Vandenį apsauga pylė ne tik iš vidaus, vienas vyrukas “šlapino” išvaduotojus nuo stogelio virš įėjimo (vėliau šį vaikiną peršovė). Po stumdymų, pagyvenęs vyriškis kiek pyktelėjęs vieną desantininką nušveitė nuo laiptų, tasai pašokęs gerai atidirbtu judesiu trenkė atlenkta automato buože oponentui į veidą, tačiau dėl ūgio trūkumo pasiekė tik krūtinę. Mums pavyko greitai incidentą nuraminti. Žmonės priėjo prie tankečių ir kelios moterys susijaudinusios pusiau šauksmu pradėjo kareivius gėdinti. Vienas kareivis, stovėjęs prie tanketės, nudelbęs akis į žemę du kartus išrėkė “u nas prikaz” (mums įsakyta).
Spaudos rūmus užiminėjo dar ne galvažudžių dalinys.
Nuėjome prie šoninio įėjimo. Žmonių minia buvo užstojusi šoninį įėjimą. Priešais stovėjo tanketė ir kareiviai. Tuo metu pasigirdo automato serija prie įėjimo. Pro stiklines duris mačiau, kaip trys vyrai purškė vandenį iš žarnų, pasigirdo šūviai, vyrai nubėgo į pastato gilumą (nė vienas nenukrito). Po kelių minučių ant šoninio įėjimo stogelio pasirodė apie 15 jaunų susijaudinusių vyrukų. Jie nušoko žemyn, ginkluoti buvo tik lazdomis. Spaudos rūmų gynyba buvo baigta.
Televizijos bokštas
1991 01 13 (sekmadienis)
00.00 val. buvome prie Parlamento (septyniese). Apie 2 val. visur buvo ramu. Nutarėm, kad galim ramia širdimi važiuoti į Kauną. Dar kartą apėjom postus ir sėdom į mašinas. Labai blogai veikė radijas, nieko negirdėjom. Ties žiedu į Lazdynus mus dideliu greičiu pralenkė mašinos užsienietiškais numeriais ir nulėkė Laisvės prospektu. Pamatėm raketas virš bokšto. Nulėkėm. Sustojom Laisvės prospekte, prieš viaduką, aplinkui buvo daug mašinų ir vis lėkė naujos. Kitoje gatvės pusėje pravažiavo tankų kolona ir pasuko kairėn. Tapo aišku iš kur puls bokštą.
Paprašėm moteris pasilikti prie mašinų ir nubėgom per miškelį link bokšto. Keliuku išėjau netoli bokšto. Priešais bokšto administracinį pastatą buvo minia žmonių, jie užtvėrė kelią tanketėms. Priekinė tanketė buvo įsirėmusi į žmones, nuo jos link Laisvės prospekto buvo dar kelios karinės mašinos, ant viaduko per prospektą stovėjo tankas ir arčiau dar keli. Pamačiau kaip keliolika jaunuolių susikabinę rankomis užtvėrė kelią vienam iš toliau stovėjusių tankų.
Išgirdau burzgimą, pamačiau prožektorių blyksnius toje pusėje, kur turėjo pasirodyti tankai. Nubėgau link bokšto. Žmonės bėgo nuo administracinio pastato. Šoko per tvorą iš visų pusių. Bokštą apjuosė gal 7 m pločio juosta. Tankai išvartė tvoras ir ... pradėjo. Važiavo tankai, tarpuose bėgo žmogžudžiai sovietų armijos kovinėmis uniformomis. Susidarė vaizdas, kad tankai apsupę bokštą dar suko ratu. Blyksėjo prožektorių šviesos, tratėjo automatų ir kulkosvaidžių salvės, šaudė į bokštą, žiro stiklai. Aplinkinių namų langus daužė tankų šūviai. Pajutau, kad kažkas krito iš viršaus. Netoliese vienoje ir kitoje pusėje susmuko du vyrai. Pasižiūrėjau į viršų: vaizdas šiurpus – bokšte šviesų nėra, plakėsi prožektorių šviesos, viskas apimta lyg rūko. Aplink sprogimai, o žmonės stovi vietoje ir šaukia “Lietuva”. Atsitiko taip, kad puolimui sovietų narsuoliai pasirinko priešingą bokšto pusę, priešais mus atsirado didžiulis tarpas tarp tankų. Po kelių minučių kairėje pusėje, prožektorių šviesoje ir dūmuose pasirodė linija kareivių, kurie perkirtę gynėjų juostą stūmė žmones nuo bokšto. Kareiviai atstatę automatus šaudė, tačiau niekas nebėgo. Žmonės traukėsi atsukę veidus žmogžudžiams. Panikos nebuvo. Visi parkritę tuoj pat buvo išnešami iš pavojingos vietos. Žmonės pradėjo trauktis nuo bokšto. Sužeistų ar kritusių buvo daug. Pamačiau, kad pareigą atlikom, galim eiti. Netoliese trys vyrai nešė vaikiną. Vienas šūktelėjo pagalbos. Čiupau sužeistojo kairę ranką ir nuskubėjom ieškoti greitosios. Pasirodo, tankai mums pagelbėjo – išvertė tvoras, sužeistiesiems išnešti problemų nekilo. Mūsų vaikinas buvo be sąmonės. Atrodo sužeistas į galvą. Leidomės nuo kalno, pripuolė mergina ir pradėjo klykti. Priėjom prie greitosios. Tačiau čia ant žemės jau gulėjo keli žmonės, kitus stovinčius ar sėdinčius tvarstė turbūt jų draugai. Tuomet vienas vaikinas atvarė savo automobilį, įkėlėm sužeistąjį, įsėdo dar vienas ir jie nulėkė.
Išvados: 1. Prasidėjo valstybinis perversmas. 2. Tauta nesitrauks.
Sėdom į mašinas ir nuvažiavom prie Parlamento, tik dabar pasiėmėm turimus tvarsčius.
1991 sausio 29 d.
