VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA

1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Kavaliauskas Vidmantas, Stasio

profesija: inžinierius technikas
pareigos:

2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:

2.1. KAS ĮVYKO?: Š.m. sausio 12 d. išvykau į Vilnių su kitais dviem pakeleiviais. Vilniuje buvome apie 12 val. Kadangi prie AT pastato buvo labai daug žmonių, mes su tais pačiais draugais nuvažiavome prie Spaudos rūmų, bet ten jau nebuvo kas veikti. Tuomet nutarėme nuvažiuoti prie Televizijos bokšto. Apie 1.30 val. išgirdome susijaudinusį diktorės balsą ir čia pat pasigirdo tankų griausmas. Privažiavę kalną jie šaudė, nuo jų šūvių bandėme užsidengti ausis, bet tai nepadėjo, kurį laiką buvome apkurtę. Tankai, pašaudę apačioje, pradėjo važiuoti pro bokšto vakarinę pusę ir supti mus. Visi vienas kitą raminom, kad nešaudys, bet kai mes buvome visiškai apsupti, iššoko iš kiekvieno tanko po kelis kareivius. Jie buvo su automatais, kurių peiliai buvo atlenkti į mus. Pagal komandą jie suklupo ant vieno kelio ir pradėjo šaudyti į viršų, į bokšto stiklus. Stiklai krito iš viršaus ant žmonių. Mūsų minia siūbavo į priekį ir atgal. Kareiviai pradėjo šaudyti į žmones. Mačiau, kaip nunešė visą kruviną vyriškį. Mūsų grandinė sutrūko, kareiviai įsiveržė į bokštą, iš ten pasipylė vanduo. Bet mes vis tiek stovėjome susikibę rankomis. Po to kažkas sušuko: “jie jau viduje, muša žmones lazdomis”. Mūsų minia siūbavo: tai į priekį prie klūpančių ant vieno kelio kareivių, tai atgal. Netrukus prasiveržėme pro suklupusius kareivius ir jie mus pradėjo vaikyti nuo kalno žemyn. Kai nulipau nuo kalno, ant tilto stovėjo tankai, kurie sukiojo vamzdžius ir neleido greitosios pagalbos automobiliams pravažiuoti prie bokšto. Mačiau, kai atvažiavo mašina, sakė, kad su “jedinstveninkais”. Iš mašinos išlipo apie 25 žmonės. Mašina buvo kariško tipo, numeriai buvo uždengti. Priėjo iš minios vienas žmogus ir nuvalė numerius. Mašinos numeris buvo arba 33–15 arba 33–17. Mašina nuvažiavo atgal už posūkio ir sustojo. Išlipo vairuotojas ir persėdo į šalia stovintį autobusą, o atvežtieji patraukė link bokšto. Vienas iš jų buvo su garsiakalbiu. Nulipęs nuo kalno mačiau sutraiškytus automobilius, išdaužytus langus. Sulaukęs prie mašinos bendrakeleivių, nuvažiavome prie Aukščiausiosios Tarybos, nes kažkas sakė, kad dabar jie patrauks ten. Nuvažiavę ten radome tą pačią minią žmonių, tik, aišku, jau labiau surimtėjusią, nes visi žinojo apie bokšto likimą. Ten pabuvę grįžome namo.
2.2. KUR ĮVYKO?:
2.3. KADA ĮVYKO?:
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?:

3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:

3.1. KĄ DARĖTE?:
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?:
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?:
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:

4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:

4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:

5. PRIEDAI:

Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:

6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 m. sausio 25 d.