1991 m. sausio 12 d. 7.30 val. išvažiavau iš Šiaulių į Vilnių saugoti Televizijos bokšto (važiavome keturiese). 10.00 val. buvome Vilniuje prie TV bokšto. Sausio 13-osios naktį apie 1.20 val. pasigirdo pranešimas apie artėjančius tankus. Bokštą žmonės apsupo žiedu. Mes stovėjome priešingoje nuo įėjimo pusėje. Dešinėje nuo manęs pusėje, šlaito apačioje, pasigirdo duslus burzgimas. Karinės technikos nemačiau, bet matėsi jų prožektorių spinduliai. Truputį vėliau tankas ėmė šaudyti iš savo pabūklo, dar truputį vėliau, kairėje nuo manęs pusėje, iš už miškelio pasirodė žalia signalinė raketa (tai buvo maždaug 2 min. iki puolimo). Po to pasirodė iš miškelio išlendantys trys tankai, kurie važiavo lygiagrečiai tvoros, nuvažiavę iki galo apsisuko ir išlaužę tvorą įsiveržė į vidų. Tankai ir tanketės apsupo bokštą. Pasigirdo automatų tratėjimas ir dūžtančių stiklų skambėjimas. Tuojau pasigirdo tankų šūviai, nuo kurių man užgulė dešinę ausį. Pamačiau bėgantį desantininką ir kažką mėtantį į bokšto vidų. Padėtis pasidarė beviltiška ir mes ėmėme trauktis. Traukiantis, dešinėje pusėje, virš galvos išgirdau švilpiančias kulkas. Perlipęs per tvorą nusileidau nuo šlaito. Gatvėje stovėjo vienas tankas ir dvi tanketės. Atsimenu paskutinės tanketės numerį – 217. Stovintis tankas sukinėjo vamzdį ir gąsdino žmones. Kiek pažiūrėję sulipome į mano automobilį, kuris stovėjo prie pat tilto. Ant tilto stovėjo dvi tanketės ir vienas vikšrinis keturvamzdis pabūklas. Pro tarpą tarp tilto ir tankečių mes ir pravažiavome. Norėjome pravažiuoti po tiltu, bet ten stovėjo tankas, kuris mus pamatęs pajudėjo. Mes apsukome automobilį. Iš paskos važiavęs senos laidos “Moskvičius” privažiavo arčiau tanko. Iš tanko iššoko desantininkas ir šovė į “Moskvičių”. Kitą rytą mes išvažiavome į Šiaulius.
1991 m. sausio 15 d.
