VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Januškevičius Zigmas
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Desantininkai užpuolė taikių žmonių grupes.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Radijo ir televizijos komiteto.
2.3. KADA ĮVYKO?: Tarp 1.50 val. ir 2.40 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Apie 1 valandą.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Bandžiau sulaikyti puolančius desantininkus.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Buvau kartu su dviem vaikinais iš Kupiškio, kurie buvo atvažiavę autobusu.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?:
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 05
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Prie Televizijos ir radijo komiteto aš budėjau jau trečią naktį. Prieš tai dvi naktis buvo ramu, o šią lemtingą naktį nuojauta sakė, kad kažkas turi įvykti. Prieš išeidamas iš namų dar atsisveikinau su žmona, 8 metų sūnumi ir 10 mėnesių dukra.
Prie Televizijos ir radijo komiteto buvo daug žmonių. Prie pastato jaunimas šoko, o Liupkevičius su armonika grojo. Šiame būryje aš susipažinau su dviem vaikinais iš Kupiškio. Vienas iš jų – mokytojas. Jie mane dar pavaišino savo atsivežtais pyragaičiais. Taip kartu bendraudami mes ir sulaikėme lemtingojo sausio 13-osios vidurnakčio. Prie Televizijos komiteto pastato žmonės žiūrėjo televizorių, išneštą į koridorių, ir aptarinėjo paskutinius įvykius. Kada per televizorių pasirodė pranešimas, kad link Televizijos bokšto važiuoja tankai, mes susitelkėm prie Televizijos komiteto pastato pagrindinio įėjimo ir pradėjom laukti. Pirmiausia išgirdom šaudant tankus prie bokšto, o greitai tankai ir šarvuota technika pasirodė ir Konarskio gatvėje. Privažiavę prie RTV pastato, jie pradėjo šaudyti iš visų rūšių ginklų. Keli sprogstamieji paketai sprogo po mano kojomis ir nuo sprogimo kojas nutvilkė nemalonus skausmas, kaip nuo botago. Vieną spyrį koja spėjau atmušti, o pora kartų su automato buože gavau į nugarą, net akyse pasidarė tamsu. Kai jie mus išstūmė į lauką, lauke vyko masinis šaudymas, o žmonės šaukė “fašistai”, tačiau niekas nesitraukė. Iš Komiteto pradėjo į lauką varyti žurnalistus ir kitus darbuotojus. Išėjo milicininkas perplėšta rankove ir kruvina ranka. Viena išvaryta moteris garsiai verkė ir sakė, ką jie padarė – žmogų nušovė. Po kiek laiko iššoko desantininkas ir pasakė, kad nušautas vienas iš jų ir kad už tai mus šaudys. Dar vieną vyrą įleido į vidų pažiūrėti. Po to, kai išvarė darbuotojus, ant įėjimo durų užstūmė stalą su virduliu ir pats, ginkluotas automatu, atsistojo.
Per tą laiką vienas tankas kartu su visais vartais įvažiavo į kiemą. Tie vartai yra kairėje pusėje, einant į komiteto pastatą. O kitas tankas, vos neužlėkęs ant žmonių, nuvažiavo prie įėjimo. Žmonės spėjo pasitraukti. Nuo jo nušokę jauni desantininkai pradėjo šaudyti iš automatų. [...]
Spėjau atsitraukti nuo tanko prožektoriaus ir atšokti į šoną, tuo metu tankas iššovė. Atsikvošėjęs pamačiau, kad guli jaunas vaikinas, o iš burnos jam bėga kraujas. Jam smūginė banga pataikė į veidą. Mes jį paėmėm ir nunešėm į greitosios pagalbos automobilį.
Tankas artėdamas šaudė, o žmonės nuo jo traukėsi į šoną. Mačiau, kaip ir kiti žmonės nešė sužeistuosius. O desantininkai, darbuodamiesi automatais, žmones stūmė toliau nuo įėjimo. Apie 3.00 val., kada vilties atgauti pastatą jau nebuvo, žmonės pradėjo bėgti prie Aukščiausiosios Tarybos. Aš taip pat nubėgau, nes galvojau, kad dabar puls ją.
Į namus paskambinau tiktai 6.00 val. ryto, o jie jau visą naktį nemiegojo...
1991 m. vasario 5 d.
