…link Karoliniškių pajudėjo tankai ir šarvuotos mašinos. Mano paminėtas laikas gali būti netikslus, orientavausi pagal intuiciją.
Žmonės ruošėsi sutikti juos ir ginti Televizijos bokštą. Per garsiakalbį pranešė, kad ginti reikia pagrindinį objektą – bokštą. Dalis žmonių, apie 500–600, puolė laipteliais į viršų prie bokšto. Mes buvome prie administracinio pastato, prie laiptelių, kuriais galima patekti prie bokšto, ten ir likome (5 asmenys): mano žmona, dukra, kaimynė ir kaimynas. Stojome ginti šį įėjimą į bokštą.
Apie 1.55 val. išgirdome pirmąjį šūvį. Šovė tankas, stovėjęs apačioje. Išbyrėjo aplinkinių namų langų stiklai. Palikę moteris toje pačioje vietoje, mes su kaimynu nubėgome prie smėlio barstytuvų užtvaros, jais buvo užblokuotas pagrindinis įvažiavimas.
Pamatėme toliau stovint tanką, kuris iššovė dar kartą, už jo stovėjo БТР‘as (šarvuota mašina), už jo – savaeigis pabūklas ir dar dvi šarvuotos mašinos. Žmonės nuo užtvaros nubėgo žemyn link tanko ir šarvuočių, ketindami juos sulaikyti. Nubėgome kartu su jais ir sulaikėme tanką bei kitas šarvuotas mašinas.
Pamatėme, kad kelkraštyje sustatyti automobiliai vieni stipriau, kiti kiek lengviau sudaužyti. Ypač stipriai buvo sudaužytas automobilis “Žiguli”, stovintis prieš šalutinį įvažiavimą į kalną, užtvertą dviem smėlio barstytuvais. Toliau stovėjo mikroautobusas “Latvija” sudaužytu stogu. (Manau stogas sudaužytas tanko patrankos vamzdžiu.) Nuo šūvių visi prieš ir už tanko stovinčių automobilių stiklai buvo išbyrėję, sudaužyti nuo smūginės oro bangos.
Žmonės kūnais sulaikė tanką, neduodami jam judėti į priekį. Tankas atsitraukė atbulas 10–15 metrų, pastoviai sukiodamas bokštą ir vamzdžiu daužydamas šone stovinčių autobusų langus, vikšrais užkabindamas jų šonus. Į tarpą dideliu greičiu įsiveržė БТР‘as, kurį žmonės taip pat sustabdė. БТР‘as atsitraukdavo 1 metrą atgal ir staigiai pajudėdavo 10–12 metrų į priekį, paspausdamas žmones. Aukų lyg ir nesimatė, nors nesu gerai įsitikinęs.
Už БТР‘o (pirmojo) stovintis savaeigis pabūklas iššovė. Pastebėjau, kad iš tanko ar БТР‘o iššokęs karininkas davė ženklą savaeigio pabūklo vadui ar vairuotojui nešaudyti, modamas ranka. Karininko niekas iš stovinčių žmonių nelietė ir jis vėl sugrįžo į mašiną.
Iš tanko buvo iššauta 3–4 kartus, o iš savaeigio pabūklo vieną kartą, tuščiais sviediniais.
Tuo pat metu (tiksliai laiko nežinau, apytiksliai apie 2.05–2.10 val.) pasigirdo pabūklų kanonada viršutinėje bokšto aikštelėje. Savaeigis pabūklas paleido dūmų uždangą. Apie 2.10–2.15 mano kaimynas nubėgo ten, kur buvome palikę mano žmoną ir dukrą bei kaimynę. Susitarėme susitikti prie stulpo, kur stovėjo mano automobilis.
Aš užbėgau šlaitu į viršų link bokšto. Tačiau sustojau, nes kai kurie žmonės, atbėgdami nuo bokšto, šaukė, kad ten šaudo tikrais šoviniais. Tuo metu pastoviai šaudė viršutinėje aikštelėje iš pabūklų lengvosios tanketės ir girdėjosi pastovūs automatinių ginklų šūviai – pavieniai ir serijomis. Išgirdau kažką šaukiant “gydytoją, gydytoją…”, po to pamačiau, kad keli jaunuoliai nuo bokšto atneša žmogų, perkėlė jį per tvorą, kuri buvo dalinai nugriauta, nunešė žemyn, kirto kelią tarp dviejų stovinčių БТР‘ų ir nunešė link pagrindinio kelio. Pastoviai girdėjosi švilpiantis kulkų garsas, kai kada matėsi tų kulkų skriejimo trajektorija, nes, kaip supratau, šaudė trasuojančiomis kulkomis.
Nubėgau toliau link bokšto, perlipau per pusiau nuverstą tvorą. Tiesiai prieš mane stovėjo tanketė, kuri pastoviai šaudė iš pabūklo, vamzdis buvo nukreiptas bokšto link. Tarp bokšto ir tanketės bėgiojo žmonės ir kareiviai. Nuo bokšto link manęs siūbtelėjo didelė grupė žmonių. Aš nubėgau kartu su jais. Atbėgęs pastebėjau, kad apačioje stovintys БТР‘ai ir tankai į priekį nepajudėjo. Savaeigis pabūklas kartas nuo karto paleisdavo dūmų uždangą.
Staiga pamačiau, kad pro paskutinį БТP‘ą praėjo kolona žmonių rikiuotės žingsniu, išsirikiavusi po tris gretoje. (Girdėjosi ritmingas trepsėjimas.) Priekyje kolonos ėjo žmogus mėlyna striuke su kailine kepure. Žmonės įvairaus amžiaus – nuo 20 iki 45 metų, apsirengę civiliais rūbais. Praėjo pro visą šarvuotą automašinų ir tankų koloną ir įsiveržė į minią. Minia juos bandė sulaikyti ir išsiaiškinti, kas jie tokie. Įvyko susistumdymas. Rikiuotė iširo ir jie pasklido, “ištirpo” minioje. Mačiau, kad kai kurie iš jų nubėgo link administracinio pastato. Kolonoje buvo apie 100 žmonių.
Tuo pat metu atkreipiau dėmesį į didelę milicijos ar kursantų grupę. Jie į įvykius visiškai nereagavo ir nesikišo. Nepastebėjau iš kur jie ten atsirado. Kurį laiką jie lūkuriavo, būriavosi, o po to visi tarsi pagal komandą greitai nubėgo link pagrindinio administracinio pastato. Bėgo nepagrindiniu keliu, o pro daugiaaukščius pastatus, tarp medžių. (Milicininkų ar kursantų buvo apie 50-60 žmonių.)
Nusileidau šlaitu žemyn ir sutikau kaimyną. Patraukiau savo automobilį aukštyn į šlaitą ir kartu su kaimynu nubėgome link administracinio pastato. Ant grindinio neštuvuose pamatėme 16–17 metų vaikiną. Matėsi sužeidimai veido ir kaklo srityje. Kitas jaunuolis gulėjo nušautas į širdį.
Nubėgome prie administracinio pastato, bet neradę ten nei žmonos, nei dukros puolėme laipteliais aukštyn link bokšto. Tuo momentu nuo bokšto pusės pasipylė žmonės, šaukdami “dujos, dujos”. Mes prasiveržėme pro žmones į priekį. Pamačiau, kad trys tanketės dideliu greičiu judėdamos prie bokšto tiesiog traiško vikšrais žmones, kurie bėgo link tvoros. Kai kurie iš jų nespėję pasitraukti pakliūdavo po vikšrais. Vienas vaikinas bėgdamas paslydo ir pargriuvo, tanketė perlėkė vikšrais per jį. Gerai girdėjau vaikino klyksmą, atstumas buvo 20–25 metrai. Desantininkai (tarp jų matėsi ir milicijos ar kursantų uniforma apsirengusių žmonių) metaliniais strypais daužė atsitiktinius žmones. Pastebėjome, kad tanketės spaudžia žmones prie tvoros, nekreipdamos dėmesio į tai, kad žmonės nespėja perlipti jos, vikšrais užkabinami kraštiniai.
Pasitraukėme žemyn laipteliais, tuo metu pro mus trys jaunuoliai pranešė jaunuolį sulaužytomis kojomis. Mes puolėme jiems padėti. Pasodinome nukentėjusįjį į greitosios pagalbos mašiną.
Pastebėjau, kad ant šlaito viršaus išsirikiavo desantininkai ir milicijos ar kursantų uniforma apsirengę žmonės. Ypač žiauriai elgėsi desantininkai. Jie stumdė žmones nuo šlaito, kartais iššaudami iš automatų (tvora buvo nugriauta). Kiekvienas desantininkas rankose turėjo metalinį strypą. (Iš pradžių galvojome, kad tai ilgi peiliai ar kardai, jie blizgėjo apšviesti.)
Vienas iš desantininkų šovė į šlaitu žemyn bėgantį vaikiną, jį sužeisdamas. Desantininkas taip pat leidosi šlaitu, bet vyresnysis jį skubiai sugražino. Minia, susirinkusi apačioje šaukė: “Fašistai… Žvėrys… Sadistai…”
Nubėgome žemyn pagrindiniu keliu. Pamatėme, kad tankas, gniuždydamas šone stovinčius autobusus, apsisuko ir lydimas БТР‘o ir tanko pajudėjo link miesto centro. Pajudėjo ir tankas (zenitinė keturvamzdė šarvuota mašina) stovėjęs tolėliau. Jis nuvažiavo aukštyn link administracinio pastato, nustumdamas užtvaroje pastatytus barstytuvus. Jį lydėjo dengtas kariškas sunkvežimis. Sustojo prie administracinio pastato, iš sunkvežimio iššoko desantininkai, kai kurie jų buvo su kaukėmis.
Žmonės skirstėsi… Mes susėdome į mašiną ir nuvažiavome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
1991 m. sausio 17 d.
