VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Čepliejus Dž.
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Sovietų kariuomenė tankais užėmė Televizijos bokštą.
2.2. KUR ĮVYKO?: Sudervės 10, Vilnius, Telecentras.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d. 1.30 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: 4 val.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjau prie bokšto (Lazdynų pusėje).
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS Neaiškios kilmės padarai, žudydami žmones, užėmė Televizijos bokštą. Naudos iš to jie neturi ir neturės, nes jie neturi ateities.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga: Pridedu 5 lapus rankraščio.
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 01.
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
KĄ MATĖTE?
Telecentro darbuotojas – antenininkas.
1.30 val. išbėgęs į gatvę išgirdau pabūklų šūvius. Po dešimties minučių buvau prie Televizijos bokšto. Pakeliui mačiau gatvėje (Sudervės 37) stovinčius tankus, kurie šaudė iš pabūklų. Aš su žmona nubėgau prie Televizijos bokšto posėdžių salės langų. Maždaug po kokios minutės iš rytų pusės pasirodė tankai, šalia tvoros, važiavo tankai ir pietų pusėje. Tiesiai prieš mus 90 laipsnių kampu pasisukę išlaužė tvorą ir priartėjo prie bokšto. Buvo įjungti prožektoriai. Pasuko pabūklus į šoną ir vėl visi iššovė keletą kartų. Mūsų pusėje buvo apie penki tankai. (Sunku buvo orientuotis, nes švietė prožektoriai.) Netoli savęs pamačiau maždaug 7 desantininkus, kurie puolė į žmonių minią, stovėjusią prie posėdžių salės langų. Pasigirdo automato serija ir iš karto nugriuvo vyriškis. Kiti žmonės šaukė “daktarą”, dar kiti paėmė nušautąjį ir nešė. Tuo metu pasigirdo dūžtančio stiklo garsai ir automatų šūvių serijos. Kai desantininkai sulindo į posėdžių salę, taip pat šaudė iš automatų. Tada aš su žmona pradėjau trauktis į vakarų pusę nuo bokšto. Po minutės pradėjo šaudyti iš 4–5 aukštų pro iliuminatoriaus langus, o kiek vėliau ir iš aukščiau…
… Jį už pažastų sugriebė du vyrai ir nutempė į apačią nuo bokšto. Mes nubėgome į Sudervės 37 namą, kur penktame aukšte gyvena sena močiutė (pas žmonos brolį). Laiptinės langai buvo išbyrėję, o keli tankai prie šio namo tebestovėjo ir šaudė iš pabūklų. Žmonės užtvėrė kelią ir neleido jam važiuoti. Kartais buvo leidžiami dūmai. Įėjome į butą penktame aukšte, nuraminome močiutę, nuvedėme į kitą kambarį (į priešingą pusę nuo bokšto), kad atsitiktinai ar kitaip nenušautų pro langą. Iš to paties buto mačiau, kaip buvo šaudoma apačioje ir iš bokšto iš automatų. Po bokšto teritoriją dideliu greičiu važinėjo tankai, o iš tanko bokštelio atsistoję kareiviai šaudė iš automatų. Žmonės nešė sužeistuosius. Šio namo kieme buvo paguldyti trys vyriškiai, kaip vėliau sužinojau, jų neėmė greitoji medicinos pagalba, nes jie buvo negyvi. Apie 3 val. greitai palydėjau žmoną link namų į Žvaigždžių gatvę, nes namuose buvo palikti vaikai. Pats grįžau prie Telecentro administracinio pastato. Prie laiptelių, kurie buvo padėti užlipti žmonėms ant sienelės, kad galėtų patekti prie bokšto, stovėjo desantininkai ir “saugojo” teritoriją. Prieš juos stovėjo grupė policijos darbuotojų, kurie ramino žmones. Vienas iš jų – policijos kapitonas, stambaus sudėjimo, nedidelio ūgio sakė:
– Žmonės, nebelyskit, nusiraminkit, bus viskas gerai. Parlamentas neužimtas, Vyriausybė dirba, ryšiai veikia ir t.t.
Aš jam labai dėkingas, nes iki to nežinioje buvo labai liūdna, kai dar kartais aidėjo šūviai, o garsiakalbis griaudėjo, kad visa valdžia pereina į darbininkų ir valstiečių rankas, kuriam vadovauja “gelbėtojų” komitetas. Maždaug 4.30 val. žmonės iš namų ėjo prie ekskursijų tarnybos pastato ir degino žvakutes. Vėliau nuėjau Sudervės gatve link vaikų darželio, mačiau sutraiškytą smėlio barstytuvą ZIL-130, Moskvič 412 ir VAZ, o už tvorų visur ginkluoti automatais vaikščiojo desantininkai. 5.30 val. parėjau namo. Apie 6–6.30 val. pas mus atėjo ekskursijų tarnybos darbuotojos, kurios dirba kartu su žmona ir tą naktį iki užpuolimo budėjo, leido žmonėms pasišildyti, vaišino arbata, o baro “Paukščių takas” moterys maitino ekskursijų tarnybos patalpose, prie kurių ir aš buvau iki 24 val. Namo buvau parėjęs truputį pamiegoti, nes prieš tai visą parą budėjau Telecentre.
KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE?
Desantininkų veidai buvo kažkuo uždengti. Automatai, atrodo, trumpais vamzdžiais (tų, kurie šturmavo). Tankams, mano nuomone, rodė kelią “reguliuotojai”, nes kai pradėjo važiuoti, anapus tvoros stovėjo pavieniai žmonės iki tos vietos, kurioje pasisukę 90 laipsnių kampu išlaužė tvorą ir priartėjo prie bokšto. Tankų markė, atrodo, T-39.
Po užgrobimo tankai pasitraukė nuo bokšto prie tvoros. Išrikiuotų civilių kolona ėjo link bokšto, atrodė gana keistokai. Kažkokie apšiurę žmonės.
Žuvo daug žmonių, masė sužeistų, kad šaudė tuščiais šoviniais – didžiausia nesąmonė. Pasekmės jau paminėtos, o rezultatas šlykštus. Tiek prišaudyta žmonių, užimant televiziją, ir kad po to per ją pasakyti apie statomą “šviesų” rytojų, manau, baisiau už fašizmą. Fašistai turėjo konkrečius tikslus – realistinius, o šitie šliužai… nežinau.
IŠVADOS
Kadangi aš dirbu Televizijos bokšte ir gerai žinau jo išplanavimą (schemą), tai supratau, kad be vedlio ir specialaus pasiruošimo taip greitai patekti į aukštesnius bokšto aukštus jie negalėjo.
Galvoju, kad viena smogikų grupė specialiai greitai pateko į viršutinius bokšto aukštus, jog galėtų pradėti šaudyti iš viršaus, tuo parodydami, kad iš bokšto šaudo gynėjai.
Gynėjai buvo neginkluoti, išskyrus metalinius strypus ir lazdas. Turėjo dujokaukes. Aš juos matydavau kiekvieną dieną.
Papasakoti galėčiau daugiau, arba dominančių klausimų forma. Parašyti sunkoka. Aš Jūsų paslaugoms. Ačiū Jums…
1991 m. vasario 1 d.
