VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Čapas Andrius, Pranciškaus.
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Vilniaus TV bokšto šturmas.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniuje, Karoliniškėse, prie TV bokšto.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m sausio 13 d., apie 1.50 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Aš buvau ten nuo 1.50 iki 7.30 val.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjome su draugais susikibę už rankų ir skandavome “Lietuva!”, “fašistai!”
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Titas Masiulis ir kiti draugai.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?: Netekau vieno iš geriausių draugų – Tito Masiulio.
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 26
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Kai atvažiavome prie bokšto, karinė technika – 2 tankai ir 1 šarvuotis – jau stovėjo. Mašiną palikome apie 20 m nuo tanko. Titas užrakino mašiną ir mes visi nubėgome ant šlaito. Ten buvo daugiau žmonių. Visi mes stovėjome ir skandavome “Lietuva!”, “fašistai!” Po to kažkas sušuko, kad tankai važiuoja prie bokšto. Mes visi penki lenktyniaudami kaip maži vaikai bėgome prie bokšto. Bet bokštas buvo aptvertas vieline tvora. Mes, vyrukai, norėjome per ją perlipti, tačiau nenorėjome palikti merginų. Kažkur toliau radome tvorą nuverstą. Likus iki bokšto 15 m sustojom, kad praleistume tankus ir šarvuočius (kaip gatvėje praleidžiame automobilius). Nubėgę prie bokšto atsistojome į priekinę liniją ir susikibę už rankų skandavome “Lie-tu-va!” Iš sunkvežimio iššoko desantininkai apsivilkę neperšaunamas liemenes, ginkluoti automatais. Kai kur sproginėjo sprogstamieji paketai, į pastatą smigo kulkos, tamsoje nuo jų aiškiai matėsi kibirkštys.
Kai ryte apžiūrėjau įvykio vietą, pasidarė aišku, kad mes stovėjome priešingoj pusėj nuo įėjimo. Pagrindiniai įvykiai klostėsi prie įėjimo. Kai žmonių masė pradėjo mus stumti Titas pasakė: “palaukit, aš tuoj” ar kažką panašaus ir dingo. Daugiau gyvo jo aš ir nemačiau. Aš ir Valentinas norėjom merginas pasiųsti prie mašinos. Aš likau su jomis, o Valentinas nuėjo ieškoti Tito. Laima pasakė: “Aš bijau, kad Titui nieko neatsitiktų”, ir kalbėjo maldelę. Visą tą laiką netilo automatų šūviai, kartas nuo karto orą sudrebindavo tanko šūviai. Po to pradėjo nešti sužeistuosius (o gal ir nužudytuosius). Trečias buvo Titas. Laima nusivilko striukę, aš kailinius. Norėjome, kad ant jų paguldytų Titą. Bet vaikinai nunešė jį į greitosios pagalbos mašiną. Kai paguldė ant neštuvų, tik tada pamačiau krūtinės kairėje pusėje maždaug 3 cm skersmens žaizdą. Kai vienas iš nešusiųjų ištraukė ranką, visas jo delnas buvo kruvinas. Jis atrodo dar pasakė “viskas”. Man ir dabar akyse tebestovi jo jauna , tvirta ir plaukuota krūtinė. Ir ta atrodo nekalta žaizdelė prie kairiojo spenelio.
Laima ir Valentinas išvažiavo greitosios pagalbos mašina.
Kažkas kažkur šaudė, viena po kitos lėkė greitosios pagalbos mašinos. Zita ir aš stovėjome prie Tito mašinos iki pusės aštuonių. Kažkokie žmonės atvažiavę “moskvičiumi” rinko gilzes ten, kur stovėjo tankas. Keletą gilzių radome ir mes.
Tiksliai atpasakoti labai sunku, nes buvo labai tamsu. Aiškiai buvo matoma tik tada, kai tankų prožektoriai ar šarvuočių žibintai trumpam ką nors apšviesdavo.
P.S. Išvados: Jums reikėjo kraujo, didelio triukšmo. Gal norėjote įbauginti, nes bokštą užimti tikrai buvo galima be kraujo. Nuo tanko šūvių visi stiklai išbyrėjo ir į vidų patekti buvo galima visai nesunkiai.
1991 m. sausio 26 d.
