Apie Televizijos bokšto užėmimą
Keturių asmenų šeima ir kaimynė budėjome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Staiga išgirdome šūksnius “tankai, tankai!” Kai tapo aišku, kad tankai pravažiavo pro šalį, išgirdome pranešimą – manoma, jog tankai važiuoja prie TV bokšto. Sėdome į mašiną ir važiavome prie TV bokšto. Tik atvažiavus, kai dar nebuvome išlipę iš mašinos, išgirdome pirmus šūvius iš pabūklų.
Iššokę iš mašinos dviese bėgome prie bokšto. Bėgdamos papėdėje matėme tankus. Lipant pylimu į viršų pastebėjome du tankus, kurie važiavo į viršų. Mums kelią pastojo tvora, anapus tvoros pamatėme riaumojančius tankus. Žmonės praplėšė tvorą ir visi veržėsi prie bokšto. Bėgant link bokšto link mūsų artėjo tankai, jie mus akino ryškia šviesa. Prie bokšto buvo daug žmonių, jie gyva grandine buvo apjuosę bokštą. Atsistojome priekyje, visi susikabinome. Tuoj pat prieš mus išsirikiavo du šarvuočiai. Iš jų iššoko kareiviai. Kareiviai išsirikiavo prieš mus, atstatę automatus į žmones. Už kareivių nugarų stovėjo šarvuočiai. Visi šaukėme “Lietuva, Lietuva!” Pradėjo šaudyti iš pabūklų ir automatų. Pirmiausia kareiviai šaudė į langus, stiklai krito ant žmonių galvų. Netoliese stovinčio žmogaus veidą sužeidė krintantys stiklai. Išėjęs iš eilės ir atsistojęs prieš kareivius jis valėsi kraują. Pradėjome šaukti “okupantai, okupantai!”, o kareiviai dar daugiau šaudė. Žmonės pradėjo trauktis nuo krentančių stiklų. Iš bokšto buvo paleista vandens srovė. Arčiau bokšto stovintys žmonės pradėjo veržtis į priekį, stumdami priekyje jų stovinčius žmones į kareivius.
Eilės susikibusių žmonių išsiardė ir žmonės pradėjo trauktis tolyn nuo bokšto. Besitraukdami matėme, kaip keliolika vaikinų kareiviai stūmė nuo durų atstatę automatus. Greitai pradėjo nešti sužeistuosius, girdėjosi šūksniai duoti kelią. Ir staiga pamatėme sužeistą vaikiną, pribėgom prie jo, jis buvo peršautas į dešinį petį. Pradėjome jį lydėti į greitąją, bet staiga pribėgę du vaikinai perėmė iš mūsų sužeistąjį. Žmonės apačioje šaukė nuosavų automobilių vairuotojus, kad padėtų vežti sužeistuosius, kadangi greitosios pagalbos mašinos nespėjo.
Iš bokšto buvo paleistos raketos. Tačiau tankai vis dar manevravo, šaudė ir akino ryškia prožektorių šviesa. Dar kiek laiko pabuvę nusileidome žemyn. Ten draskėsi du tankai ir vienas šarvuotis. Žmonės stovėjo nuo tankų per du žingsnius greta vienas kito, vienas paskui kitą. Kai tankai atsukdavo prožektorių šviesą į žmones, žmonės šaukė “Lietuva!”, o po kiek laiko “okupantai, fašistai, gėda!” Tankai leido dujas, manevravo dideliu greičiu, tai pirmyn tai atgal.
Viršuje prie bokšto vis dar šaudė. Tankas “221” daužė šalikelėje stovinčius autobusus, stengėsi važiuoti ant automobilių, žmonės automobilius rankomis bandė patraukti į šoną. Dar kartą iš bokšto buvo paleistos raketos. Žmonės dar ilgai nesiskirstė. Po kiek laiko “Nacionalinis gelbėjimo komitetas”pasiskelbė teisėta valdžia, ginančia darbo žmonių interesus. Dar sykį lipome pylimu į viršų, bet mus sustabdė milicijos pareigūnai, jie buvo išsirikiavę per 2–3 metrus vienas nuo kito per visą pylimo kraštą. Arčiau prieiti jie jau neleido, bet paskatino važiuoti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
