Sausio 12 dienos vakarą iš Raudėnų tarybinio ūkio nuvykome autobusiuku “Latvija” prie Vilniaus televizijos bokšto.
Sausio 13-ąją 1.40–1.45 val. gavome informaciją, kad link mūsų juda karinė technika. Nubėgau pažiūrėti prie tvoros – pamačiau sunkiuosius ir lengvuosius tankus, šarvuotas mašinas, sukančias link TV bokšto. Privažiavimo kelias link bokšto buvo užtvertas smėlio barstytuvais. Tankai sustojo.
Toliau sausi faktai, ką aš mačiau. Mačiau kaip tankas, sutraiškęs sunkvežimį, pradėjo važiuoti pylimo šlaitu prie bokšto, prieš tai paleidęs kelis kurtinančius pabūklų šūvius. Išvertę tvorą, tankai pradėjo judėti link žmonių minios, supusios bokštą. Paskui juos važiavo mašinos, pilnos desantininkų. Tankai sustojo nuo minios per 20–30 metrų. Desantininkai, užtaisę automatus, pradėjo šaudydami bėgti link bokšto. Vienas tankas sustojo už keliolikos metrų į dešinę nuo manęs, įvažiavęs į žmonių minią. Girdėjosi giesmė “Marija, Marija…” Sunkusis tankas šovė į bokšto pusę, pažiro stiklai, jie krito ant žmonių galvų… Iš priekio šturmavę desantininkai dar lyg ir nebuvo prasiveržę pro minią, o šūviai girdėjosi jau bokšto viduje – kaip tai atsitiko nesupratau… Iš garsiakalbio pasigirdo “saldus” balselis, kalbėjęs lietuviškai: “broliai ir sesės skirstykitės, dabar gyvensime laimingai”, o tuo metu aplink tratėjo automatų papliūpos ir už kelių žingsnių nuo manęs jaunuolis pilka striuke krito pakirstas kulkos… Nepažįstami žmonės paėmę jį nešė, šaukdami “greitąją pagalbą”. Mačiau kaip lengvasis tankas “valė” teritoriją, vaikydamas žmones, kaip desantininkai skubino išvalyti teritoriją, leisdami šūvius į orą arba į žemę.
Nulipęs nuo pylimo mačiau, kaip tankas vamzdžiu daužė Pavenčių ATĮ autobuso šonus. Savo “Latviją” radom sudaužytą: išdaužyti visi stiklai, stogas sugniuždytas… Vėliau paaiškėjo, kad vienas mūsų kaimo senukas (apie 80 metų) snūduriavo viduje, kai priartėjo tankai… Pirmoji salvė kliuvo ir jam – buvo apsvaigintas smūgio bangos (tankas stovėjo už 20–30 m). Netoliese stovėję žmonės ištraukė senuką, galvą apipylė vandeniu ir senukas atsigavo… Kaimynui krintančio stiklo šukės supjaustė striukę…
Dėkui Dievui, visi raudėniškiai grįžome gyvi…
1991 m. sausio 18 d.
