Prie RTV komiteto atvykome sausio 13 d. apie 1 val. nakties. Mes būriavomės prie senojo pastato – Radijo stoties. Žmonių buvo gal apie pora tūkstančių, tikslų skaičių nustatyti sunku, nes jie judėjo, vaikščiojo. Žmonių nuotaika buvo pakili: koncertavo ansamblis “Armonika”, žmonės kartu dainavo ir šoko. Tik pasibaigus koncertui pasigirdo tolimi šūviai. Tada žmonės sujudo, pradėjo rikiuotis. Mes stovėjome ties įėjimo durimis, pirmoje eilėje nuo gatvės. Už mūsų buvo dar dvi eilės. Žmonės buvo susikabinę rankomis. Už mūsų buvo išrikiuoti autobusai, už jų ant įėjimo laiptų taip pat stovėjo daug žmonių. Tuoj pat dideliu greičiu atvažiavo tanketės, šarvuočiai. Pirmoji važiavo greitosios pagalbos mašina. Pravažiuojant mašinoms žmonės skandavo “Lietuva!” Kariškas sunkvežimis staiga pasuko nuo gatvės per šaligatvį ir sustojo per metrą nuo žmonių. Iš jo iššoko kareiviai, išsirikiavo, atkišo automatus į žmones. Visa tai vyko apie 2 val. nakties (tikslaus laiko neužfiksavom). Žmonės skandavo “fašistai!” Vienas iš mūsų žengtelėjo arčiau vieno kareivio ir pasakė rusiškai: “Ar tu motinos neturi?” Kareivis su buože sudavė jam per petį, o kitas tiesiai į jį įrėmė šautuvą. Tada iš arti pamatėm to kareivio akis. Jos buvo keistos, pilnos įtūžio. Kareiviai, trankydami žmones automatų buožėmis, pradėjo sklaidyti eiles, mėtyti sprogstamuosius paketus. Žmonės skandavo “Lietuva!”, vėliau “fašistai!”, “fašistai!” Dalis žmonių dainavo. Susidarė įspūdis, kad kareiviai lyg ir atsitraukė. Tada iš kito sunkvežimio iššoko dar kareivių. Pradėjo šaudyt į autobusų ratus, daužė stiklus, traukė iš autobusų per langus žmones. Pradėjo šaudyti tikrais šoviniais, nes matėsi atšokančios ugnelės. Šaudė į komiteto sieną, į langus. Pasigirdo sprogimas prie įėjimo durų. Šaudymai nesiliovė, sprogimai kartojosi. Kai pamatėme, kad kareiviai braunasi pro RTV duris, pradėjome eiti link kitoje gatvės pusėje esančio skverelio. Visą laiką važiavo greitosios pagalbos. Tada pradėjo sklisti iš garsiakalbio kalba, kad valdžią perėmė teisėta darbininkų valdžia, kvietimas skirstytis. Dar atvažiavo tankai, vienas sustojo kryžkelėje, sukiojo vamzdį, nukreipdamas jį ten, kur daugiau žmonių. Vienas po kito su nedidelėm pertraukom pasigirdo šūviai iš tanko, pabiro gyvenamųjų namų langų stiklai. Radijo komiteto pastato languose matėsi kareiviai su automatais, kurie varinėjo iš kabinetų žmones. Išvažiavome apie 3 val., bet žmonių dar buvo daug. Jie skandavo “fašistai!”, “fašistai!”
Jokių nesutarimų tarp civilių žmonių nebuvo. Jokios delegacijos į Radijo ir televizijos komitetą nebuvo. Žmonės nieko nedarė kareiviams, tik skandavo. Vyrai su žaliais raiščiais tramdė žmones, liepė neleisti prie kareivių artyn. Jokios panikos tarp žmonių nebuvo, žmonės priblokšti, bet skirstėsi iš lėto. Nematėm bėgančių. Kai kurie stovėjo apsikabinę ir verkė, matėm žmonių kurie garsiai kalbėjo maldas.
