Kai atvažiavome prie Televizijos bokšto, dauguma žmonių meldėsi, dainavo, skandavo “Lietuva, Lietuva!” Žmonės buvo nusiteikę taikiai, jokių priešiškų grupių nebuvo. Visi norėjo vienas kitam padėti, nesimatė nė vieno pikto veido. Apie 1.30 val. (sausio 13-osios naktį) pradėjo kaukti sirenos. Žmonės pradėjo burtis prie bokšto ir susikabino rankomis ir apjuosė jį keliomis eilėmis. Skandavo “Lietuva, Lietuva!..” Aš stovėjau iš priešingos pusės pagrindiniam įėjimui. Apačioje girdėjosi tankų šūviai. Ir greitai pasirodė tankai iš kairės pusės. Išlaužę tvorą išsirikiavo ir pajudėjo į žmonių pusę. Privažiavę prie pat sustojo ir nuo tankų nušokę ginkluoti automatais, lazdomis kareiviai puolė žmones. Tankai šaudė iš patrankų, tikriausiai tuščiais šoviniais, bet tiesiai virš žmonių galvų. Žmonės susikibę rankomis skandavo “Lietuva” ir nesitraukė. Kareiviai siauru koridoriumi veržėsi prie bokšto. Žmonės bandė jų nepraleisti, desantininkai pradėjo šaudyti. Pasigirdo klyksmas. Žmonės pradėjo trauktis, nešė sužeistuosius. Tuo metu vienas tankas privažiavo iki bokšto. Kitas, greta važiavęs tankas, pasuko į dešinę, užvažiavo ant merginos ir sustojo. Mergina suklykė ir nutilo. Žmonės puolė stumti tanką, kareiviai daužė juos lazdomis ir šaudė į žemę, prie pat žmonių kojų. Žmonėms atsitraukus, tankas pajudėjo į priekį ir tada buvo galima paimti mergaitę, bet ji jau buvo be sąmonės. Vienas tankas stovėjo atokiau ir sukinėjo vamzdį, švietė prožektoriumi, leido dūmus. Kartas nuo karto pajudėdavo link minios, bet į minią nevažiavo. Tada kareiviai pajudėjo link žmonių ir šaudė į žemę prie pat jų kojų, kai kam kliuvo ir į kojas. Tuo pat metu tankai pradėjo važinėti ratu po aikštę, tam, kad išvaikytų minią. Žmonės pasitraukė už tvoros, bet vis tiek žiūrėjo į desantininkų daromas piktadarystes. Visą tą laiką šūviai sklido iš visų pusių, taip pat ir iš bokšto.
Gatvelė, prieš prasidedant kariškių piktadarystėms, buvo užstatyta automobiliais ZIL, pakrautais žvyro. Vienas toks automobilis buvo visiškai sutrintas, nes per jį pervažiavo tankas. Taip pat sutrintas ir šalia stovėjęs automobilis. Žmonės sakė, kad šitoj vietoj taip pat žuvo žmogus su ruda striuke, jį pervažiavo tankas.
Pasirodė milicijos uniforma apsirengusių žmonių būrys, kurie po truputį nuvarė žmones nuo tvoros. Pradėjo per garsiakalbį kalbėti “gelbėjimo komiteto” atstovas, siūlė skirstytis. Bet žmonės dar ilgai nesiskirstė. Daugelis nuvažiavo prie Aukščiausiosios Tarybos, kiti stovėjo apačioje ir žiūrėjo į išsirikiavusius kas keli žingsniai desantininkus ir milicininkus. Paskutinieji išsiskirstė jau visai prieš aušrą. Mūsų policininkai buvo gatvelėje, sekė tankų judėjimą, palaikė vieni su kitais ryšį. Įspėdavo žmones, kada atvažiuoja tankai, stengėsi bent kiek apsaugoti. Deja, pilnai apsaugoti jie negalėjo.
