Liudijimas apie Televizijos bokšto šturmą 1991 m. sausio 13 d.
1991 m. sausio 13 d. apie 1.00 val. atėjau budėti prie Televizijos bokšto. Žmonių buvo daug. Radau ir pažįstamų. Kalbėjomės, dalijomės įspūdžiais, ką matėme, ką girdėjome. Žmonės buvo ramūs, dainavo, šoko, šildėsi prie laužų, vaikštinėjo. Daugiausia žmonių buvo susirinkę prie įėjimo į Televizijos bokšto pastatus, kiemelyje stovėjo susirinkę aplink patį Televizijos bokštą. Praėjus apie 20 min., aš nuo pagrindinio įėjimo pakilau ant šlaito, nes žmonės pradėjo šaukti: “Tankai”. Tankai judėjo Kosmonautų gatve, viaduku link Televizijos bokšto. Pradėjo šaudyti į bokšto pusę, mus, stovinčius ant šlaito, apakino raudona šūvio ugnis, paskui paleido ašarines dujas. Dujos graužė akis ir aš bei kiti žmonės pasitraukėm toliau nuo šlaito, link miškelio, esančio už bokšto. Nuo gyvenamųjų namų žmonės bėgo į pagalbą ten, kur riaumojo ir šaudė tankai. Aš bandžiau juos sustabdyti ir organizuoti bokšto gynybą palei jį juosiančią tvorą, nes, mano nuomone, jie turėjo veržtis toje vietoje, kur mažiausiai žmonių. Pavyko sulaikyti nedaug žmonių, bet jų buvo per mažai, kad galėtume sudaryti žmonių žiedą palei bokšto tvorą.
Praėjus apie 15 min., pasirodę tankai ir šarvuočiai nuo vaikų darželio pusės privažiavo prie tvoros, ją išlaužė, t.y. pasiguldė po vikšrais. Į bokšto teritoriją įvažiavo tankai ir šarvuočiai. Iš šarvuočių iššoko kareiviai, trumpam sustojo, išsirikiavo ir puolė žmones, kurie gyvu žiedu buvo apsupę bokštą. Tuo tarpu aš ir kiti už tvoros esantys įbėgome per išlaužtą tvorą į bokšto teritoriją. Greta manęs bėgo vyriškis, nešinas kamera. Pašnekinus lietuviškai, jis nieko neatsakė. Tuo metu kareiviai puolė prie bokšto stovinčius žmones, pasigirdo triukšmas, šūviai, nuo šūvių, t.y. kulkų, kibirkščiavo kulkų kapojamas betonas, minią kareiviai stūmė link Lazdynų, į atsiradusį plyšį įsiskverbė kareiviai, daužė pastato stiklus, prožektoriui pašvietus mačiau gulinčius tris civiliai apsirengusius žmones – tai raudonos spalvos, mėlynas ir pilkas. Korespondentas nubėgo į priekį. Toliau pamačiau, kaip krito dar du žmonės, dar vienas ir vienas. Žmonės klykė, nuolat šaudė, prožektoriai akino. Paskui ant nukritusių žmonių važiavo tankai, kareiviai įnirtingai daužė langus. Į bokšto teritoriją vis daugiau važiavo šarvuočių, žmonių mažėjo. Peršokęs per tvorą, atbėgo uždusęs vyras ir pasakojo, kad išnešė tanko pervažiuotą jaunuolį apie 20 metų, pervažiuota per dubens kaulus, buvo dar gyvas. Prieš šturmą kžakas buvo išjungęs bokšto apšvietimą ir žmonės turėjo stovėti tamsoje, matyt dėl to, kad stovintys žiede žmonės neįsižiūrėtų puolančiųjų veidų, o tiems prisidengus tamsa lengviau būtų daryti kruviną darbą. Atstūmus žmones, kai desantininkai jau buvo sulindę į vidų, buvo įjungtas apšvietimas ir matėsi išdaužyti langai bei bėgiojantys kareiviai. Buvo girdėti šaudymas bokšte ir greta jo. Prožektoriai akinančia šviesa visiškai išsklaidė žmones iš bokšto teritorijos ir esančius už tvoros. Greitosios pagalbos mašinų desantininkai neįsileido, kad būtų galima pasiimti sužeistuosius. Mačiau sutraiškytus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius. Žmonės buvo labai nuliūdę, panikavo. Nuo tanko patrankos šūvių byrėjo namų stiklai, kaukė automobilių signalizacijos. Įėjimo pastatas buvo išdaužytais langais ir išlaužtomis durimis. Pro bokšto apvalius langus matėsi laiptais bėgantys kareiviai ar žmonės, nebuvo aišku. Visi prie bokšto buvę žmonės buvo beginkliai.
Liudijimas mačiusio Spaudos rūmų šturmą 1991 m. sausio 11 d., apie 14.00–15.00 val.
1991 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., važiuojant Žiugždos gatve į kalną link Spaudos rūmų, mūsų mašina įstrigo automobilių spūstyje. Tuo metu pralėkė prieš eismą į kalną trys tankai. Tankai važiavo tai asfaltu, tai žalia veja, viską traiškydami (veją, želdinius). Tada aš palikau automobilį ir nubėgau link Spaudos rūmų. Prie Spaudos rūmų tankai išsirikiavo taip, kad vienas tankas savo pabūklą atsuko išilgai Žiugždos gatvės link miesto, kur ant kelio stovėjo įvairūs civilių automobiliai, kitas pasuko pabūklą į tarpą tarp Spaudos rūmų ir “Lietuvos spaudos” pastato, o trečiasis – į žmonių minią, sustojusią prie Spaudos rūmų pagrindinio įėjimo nuo Kosmonautų prospekto. Tuo metu daug šarvuočių stovėjo išilgai Spaudos rūmų, greta jų stovėjo išsirikiavę desantininkai su ginklais (automatais).
Žmonės be ginklų, pagalių ar gelžgalių skandavo “Fašistai” ir kt. Tuo metu buvau prie antrojo tanko priekio 3–4 m atstumu ir tankas iš savo patrankos iššovė. Mane ir kitus šalia esančius apkurtino, spengė ausyse, beveik nieko negirdėjau. Paskui klausa atsigavo ir išgirdau šūvių papliūpas. Atsigręžiau ir pamačiau, kaip kulkos kapoja pastatą virš pagrindinio Spaudos rūmų įėjimo.
Pribėgau arčiau, o ten išrikiuoti kareiviai daužydami žmones puola juos ginklais ir nori įsiveržti į pastatą. Nuo kareivių puolimo stovėjusiųjų žmonių grandinė įlinko link pastato, bet paskui vėl išsitiesė ir žmonės nuogomis rankomis atstūmė šturmuojančius kareivius ir karininkus. Atstumtus kareivius žmonės apsupo iš trijų pusių, skandavo “Lietuva”, “Laisvė”, paskui dainavo dainas. Žmonės sakė, kad karininkai šaudė į pastatą virš jų galvų iš kulkosvaidžių, esančių ant šarvuočių. Kareivių ir karininkų akys keistai blizgėjo, žvelgė lyg nieko nematydamos. Tarp žmonių ir kareivių atsirado milicininkai, kurie ramino žmones. Įtampai atslūgus žmonės laikėsi palyginus ramiai, kalbino kareivius. Kareiviai šturmo metu ginklais sumušė kelis civilius žmones. Rūmų puolimo metu sutikau nemažai pažįstamų.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 31
Lapų Nr. 11–14
