Dėl įvykių Vilniuje 1991 m. sausio mėn. 12 į 13 dieną
Aš, Špokauskas Algimantas, gyvenantis Vilniuje, Sudervės gatvėje, liudiju, kad naktį iš sausio mėn. 12 į 13 d. iki 24 val. buvau prie Televizijos bokšto. Paskui sugrįžau į namus ir nutariau pailsėti, o prie TV bokšto eiti 4 val. ryto. Tačiau apie 1.30 val. mane pažadino stirpus ūžesys ir šūviai. Pažiūrėjęs pro langą pamačiau, kad Žvaigždžių gatve važiuoja du tankai, kurių vienas pasuko Sudervės gatvės tilto link, o kitas sustojo gatvelėje, jungiančioje Žvaigždžių gatvę su Kosmonautų prospektu. Greitai apsirengę, kartu su žmona išbėgome link Televizijos bokšto. Ant tilto stovintis tankas leido dūminius užtaisus. Praėję pro tanką ir dūmus, Sudervės gatvės ir Kosmonautų prospekto sankryžoje pamačiau dar du tankus, kurie šaudė, leido dūmus. Jie stovėjo apsupti žmonių būrio. Žmonės šaukė: „Lietuva“, „Laisvė“. Prie tanko stovėjo greitosios pagalbos automobilis su įjungtu mirksinčiu šviesos signalu. Joje buvo du žmonės be baltų chalatų ir kalbėjosi su vienu iš prie tankų buvusių žmonių. Ar buvo paimtas koks nors sužeistas žmogus –aš nemačiau, tačiau greitoji nuvažiavo. Paėję toliau esamą padėtį stebėjome kelias minutes. Pamatęs, kad tankai toliau nevažiuoja, supratau, kad ataka gali būti iš kitos pusės. Todėl nuėjome prie pat Televizijos bokšto. Tuo metu nutrūko Lietuvos radijo transliacija. Po kelių minučių pasigirdo ūžesys Sudervės gatve, nuo Karoliniškių gatvės pusės. Tankai judėjo lėtai, nes jiems trukdė lengvieji automobiliai, sustatyti gatvės važiuojamoje dalyje. Grupė žmonių nubėgo į priekį ir pasitiko tankus prie buvusio vaikų darželio tvoros. Vienas tankas trumpam sustojo, tačiau tuoj pat padidinęs greitį pradėjo važiuoti, stumdamas prieš save žmones. Nors gatvė silpnai apšviesta, tačiau įgula labai gerai matė viską, nes tuoj pat pastebėjo ant tvoros pasilipusį žmogų, bandžiusį nufotografuoti tanką, įsirėmusį į žmonių minią., ir nukreipė į jį prožektorių. Žmogus tuoj pat nubėgo.
Mes pasitraukėme iš važiuojamosios gatvės dalies į šlaitą bokšto pusėje ir bėgome greta tanko, stumiančio žmones. Prie smėlio barstytuvo, pastatyto skersai gatvę, taip pat buvo sustojusi žmonių eilė. Tankas dideliu greičiu artėjo prie mašinos. Aš sustojau iš nevilties ir baimės, maniau, kad tankas tuoj juos visus sutrins. Tačiau žmonės sugebėjo atšokti į šonus, tik vienas žmogus pasiliko ties tanko centru. Tankas įsirėžė į mašiną ir žmogus dingo po tanku. Tankas pervažiavo per smėlio barstytuvo kabiną, po jo – kitas. Trečias tankas pradėjo suktis bokšto link neprivažiavęs smėlio barstytuvo, sutraiškydamas šalikelėje stovėjusį lengvąjį automobilį. Pirmieji tankai taip pat pasuko link šlaito. Pamatę, kad mes atsidūrėme tarp tankų, perbėgome per gatvę. Nusprendėme grįžti namo.
Grįžus, po kelių minučių, dingo ir televizijos transliacija. Po pusvalandžio pas mus užėjo grupė jaunuolių – norėjo paskambinti telefonu. Jie papasakojo, kad viršuje, prie pat bokšto, žmones traiškė tankai, buvo šaudoma koviniais šoviniais. Jie dar padėjo nunešti į greitosios pagalbos automobilį į kojas sužeistą žmogų. Tankai, likę apačioje, šaudė tuščiais šoviniais. Taip pat girdėjosi automatų ir kulkosvaidžių šūviai. Šaudė, ko gero, tuščiais šoviniais. Kelis kartus pravažiavo greitosios pagalbos automobiliai. Kovinius šaudmenis panaudojo šturmuodami patį Televizijos bokštą.
1991 m. sausio 14 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 26
Lapų Nr. 34–36
