Tą naktį aš budėjau prie Parlamento. Kai pranešė apie tankų judėjimą, aš sėdau į savo mašiną ir pasileidau važiuoti prie Televizijos bokšto. Pravažiavus “Mėnulio” stotelę ties žiedu pamačiau važiuojančius tankus, БМП ir kitas karines mašinas, kurios važiavo nuo Spaudos rūmų pusės link Televizijos bokšto. Važiavo daug mašinų, tada tankai pradėjo blokuoti kelius, mes pradėjome važiuoti priešpriešine juosta, vėliau šaligatviais. “Kometos” parduotuvės rajone aš pro kiemus norėjau išvažiuoti į Sudervės gatvę, bet ten jau pradėjo važiuoti tankai. Tada aš pastačiau mašiną ir pradėjau bėgti kartu su tankais bokšto link. Man kiek pabėgus, tankai sutiko pirmą kliūtį – ant gatvės pastatytus du automobilius žvyrui barstyti. Tankas pabandė juos nustumti iš priekio, bet nepavyko, tada jis užvažiavo iš šono ir juos nustūmė. Pabėgęs į priekį aš atsistojau į gatvės vidurį ir pradėjau kviesti žmones nuo bokšto pusės, kad susikabinę rankomis užstotume tankams kelią. Žmonės tuoj pat atsiliepė į mano šaukimą ir mes dviem eilėm sustojome susikabinę rankomis prieš tankus. Tankai nekreipdami dėmesio važiavo tiesiai ant mūsų, mes pradėjom trauktis, kas į šonus, kas atgal. Trys vyrai užšoko ant pirmojo tanko ir kartu su juo važiavo bokšto link. Netoli bokšto stovėjo dar viena mašina smėliui barstyti. Tankas, pamatęs ją, dar padidino greitį ir kartu su iš priekio į jį įsikabinusiu vyru pervažiavo sunkvežimį sutraiškydamas tą žmogų. Kiti du vyrai spėjo nušokti. Aš stovėjau ant kalniuko ir mačiau tą sutraiškytą žmogų. Mačiau, kad kažkas jį patempė už kojų į šalikelę. Kita karinė technika kilo į kalniuką ir pradėjo supti Televizijos bokštą, o tas tankas dar sutraiškė kelis lengvuosius automobilius, atsuko prožektorius ir kulkosvaidį į žmones ir sustojo. Kiek palūkėjęs, aš nusileidau nuo kalniuko ir norėjau paimti tą žmogų, bet jo ten nebebuvo. Tada aš pasileidau bėgti prie mašinos, nes nutariau važiuoti prie Parlamento ir pranešti visam pasauliui, kas čia prasidėjo. Bėgant gatve į mano pusę įšovė tankas, pradėjo šaudyti iš automato.
Atvažiavęs prie Parlamento aš pasakiau, kad aš nuo Televizijos bokšto, tai mane įleido į vidų. Nuėjęs pas Butkevičių viską papasakojau, tuoj pat viską perdaviau į Rygą, Varšuvą ir į angliškai kalbančią šalį. Po to Butkevičius sukvietė rūmuose esančius visus užsienio žurnalistus. Kaip supratau, buvau pirmas žmogus, pranešęs apie žudynes prie bokšto.
Išvada. Kaip teigia bolševikinė radijas ir spauda, jie iš pradžių nieko nedarė, todėl aš chronologiškai išdėsčiau jų veiksmus nuo jų atvažiavimo. Jie buvo patrakę, ir jeigu mes būtume nepasitraukę į šoną, tas tankas būtų sutraiškęs visus stovėjusius, kaip sutraiškė tą žmogų.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 26
Lapų Nr. 18–21
