Žiauriau už žiaurumą
Aš buvau dar vaikas, bet dar ir dabar prisimenu Antrojo pasaulinio karo žiaurumus 1940–1945 metais Lietuvoje. Tai buvo baisu, tačiau ką pamačiau ir patyriau Vilniuje prie Televizijos bokšto tą “Kruvinąjį sekmadienį” (1991 01 13) net nerandu žodžių visa tai išreikšti.
Sovietų desantininkai tankais, kulkomis, ugnimi, dūmais ir prožektoriais atakavo beginklius žmones, neturinčius savo rankose net supuvusio pagalio. Rankomis susikibę ir savo kūnais užtvėrę kelią tankams, tanketėms ir iki dantų ginkluotiems desantininkams žmonės (daugiausia jaunimas) tik žodžiais reiškė ryžtą išsaugoti bokštą, o kartu ir laisvą bei teisingą žodį, išreiškiantį tautos siekius.
Tankų prožektorių apšviestus mus, nieko neturinčius rankose, puikiai matė desantininkai ir tankistai.
Pradžioje lyg tai žmogaus balsas, susimaišydamas su tanko riaumojimu, iš tanko skelbė lietuvių ir rusų kalbomis, kad žmonės skirstytųsi į namus, pagailėtų savo šeimų, tėvų ir vaikų, kad visa valdžia jau “nacionalinio gelbėjimo komiteto” rankose (prie šio tanko pradžioje aš ir buvau). O po to prasidėjo tikras pragaras: nepertraukiami šūviai, sprogimai, ugnies kamuoliai ties galvomis ir po kojomis, dūmų kamuoliai. Tai privertė žmones truputį atsitraukti nuo bokšto. O dar vėliau pasibaisėjimą sukėlė lūžtančių langų rėmų ir durų bildesys, dūžtančių stiklų garsai…
Po šių kruvinų įvykių, praėjus pusei mėnesio ir ramiau apsvarsčius patirtą tragediją, pagalvoju, kad šie kariniai vadovai ir vykdytojai turėjo būti iš anksto ruošimi nebent sukilusių kalinių – žmogžudžių tramdymui. Įsivaizduoju, kad tai nepažinę savo motinų vaikų namų auklėtiniai, vėliau išugdyti nuo Berijos laikų užsilikusiose citadelėse, o praktiką įgiję Afganistane, Baku ir Tbilisio egzekucijose.
Labai norėčiau, kad tai būtų paskutiniai sovietų armijos žiaurumai ne tik Lietuvoje, bet ir visose SSRS respublikose. O kad tai nepasikartotų, šaukime visi vienu balsu:
– Teisininkai, išsiaiškinkite kaltininkus ir paskelbkite juos viso pasaulio dorų žmonių pasmerkimui!
1991 m. sausio 30 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 23
Lapų Nr. 10–12
