1991 m. sausio mėn. naktį iš 12-os į 13-tą aš buvau prie Televizijos bokšto ir noriu papasakoti kokių įvykių liudininke man teko būti.
Žmonių buvo labai daug. Aš stovėjau netoli administracijos pastato durų. Apie 01.30 val. pradėjus riaumoti tankams mes visi skandavome: “Lietuva, Lietuva!” Aš pastebėjau, kad atvažiuoja dar vienas tankas, pasisukau į šalį ir pastebėjau, kad kairėje pusėje (žiūrint į administracijos pastatą) žmonių mažiau ir puoliau į tą pusę. Buvau toje vietoje, kur gatvėje stovėjo sunkvežimis su smėliu ir šalia lengvoji mašina. Tankas riaumodamas ir nemažindamas greičio pervažiavo per šias abi mašinas jas sutraiškydamas, užšoko ant šlaito, kur stovėjau aš ir daugybė kitų žmonių. Užvažiavęs ant šlaito truputį sumažino greitį ir pradėjo sukioti patranką į visas puses, taikyti į žmones. Mes buvome taip arti, kad vamzdis beveik rėmėsi į žmonių krūtines. Kiti žmonės buvo palindę po vamzdžiu ir šokinėdami į visas puses laviravo, kad nepapultų po vikšrais. Žmonės nešaukė ir nedejavo. Tanko vamzdis buvo kreipiamas į tą pusę, kur spietėsi daugiau žmonių. Žmonėms pasisukus truputėlį į šoną, kad nepapultų po vikšrais, vamzdis vėl buvo kreipiamas į mus ir iš lėto keliamas iš apačios į viršų – žmonių galvų aukštį. Mes kaip bejėgiai vabalėliai, plieskiant galingiems prožektoriams, galynėjomės su geležine pabaisa. Taip pat buvo taikomasi į žmones ir iš kyšančio kulkosvaidžio, kuris buvo sukinėjamas į visas puses. Tuo metu iš tanko pasigirdo balsas: “Broliai lietuviai, valdžia perėjo į Nacionalinio gelbėjimo komiteto rankas”. Mes tuo netikėjome, nes tuo metu dar nebuvo paimtas net bokštas. Taip besigalynėdami traukėmės atgal, link bokšto. Paskui pastebėjau, kad link bokšto nuo miško pusės važiuoja daugiau tankų, buvo matyti galingos šviesos. Aš pamaniau, kad šis tankas stengiasi kuo ilgiau atitraukti mūsų dėmesį nuo bokšto. Todėl visi pasileidome bėgti prie bokšto. Vyrai šoko per tvorą ir bėgo prie bokšto. Aš pribėgti prie bokšto nesuspėjau, sustojau ant šlaito prieš bokštą. Privažiavę prie bokšto tankai pradėjo šaudyti į beginklius žmones, girdėjosi sprogimai. Pasipylė desantininkai, kurie šautuvų buožėmis daužė žmones. Šaudymas netilo, pasigirdo daužomų langų garsai. Tuo metu greta atsirado trys rusiškai kalbantys jaunuoliai, vienas iš jų garsiai rėkė pačius bjauriausius rusiškus keiksmažodžius, keikdamas kareivius.
Mačiau nešamus žmones į greitosios pagalbos mašinas.
Po bokšto užėmimo aš iki 7 val. ryto likau prie jo. Visą likusią nakties dalį mūsų jaunuoliai laikė Lietuvos vėliavą, stovėjo ant betoninio paaukštinimo prie administracijos pastato. Vėliau (laiko prisiminti tiksliai negaliu – atrodo buvo 5.00 val.) bokšte pasirodė raudona vėliava, dar vėliau iškėlė ir antrą raudoną vėliavą.
Mums bestovint, po bokšto užėmimo, mačiau kaip kareiviai išnešinėjo kažkokias dėžes iš bokšto ir krovė į dengtą mašiną.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 23
Lapų Nr. 37–39
