Apie 12.00 val. nakties sausio 12 dieną su draugais buvome prie RTV pastato. Sušalę nuėjome į Gamtos fakulteto bendrabučius išgerti arbatos. Išgirdome sakant, kad tankai atvažiuoja. Nubėgome prie TV pastato. Nusprendę, kad pirmiausia ims radiją, atėjom į kitą Konarskio gatvės pusę (priešais radijo pastatą). Pamatėm, kad atvažiuoja aštuntukas ir greitoji. Sustojo prie radijo pastato priešais vienas kitą.
Viliukas karinis aplenkė. Mašinos važiavo toliau Konarskio gatve, paskui bateros, sunkvežimis su užrašu “Liudi” (jis buvo uždengtas), pora mašinų su radijo stotim. Kolonos pabaigoj sekė sunkvežimis su kareiviais. Kareiviai iššoko, 3–4 iš jų sustojo gatvėj atsukę automatus į žmones. Kiti pro stovinčius autobusus bėgo prie antrinio įėjimo. Daužė žmones. Žmonės rėkė “okupantai”, “Lietuva”. Prie laužo buvo lentgalių, kai kas norėjo čiupti tuos lentgalius. Kiti liepė mesti. Kareiviai brovėsi prie įėjimo. Vienas iš jų išdaužė langą, pirmą iš kairės ir įšoko į vidų. Minia ant laiptų ėmė stumti kareivius nuo durų. Paskui netikėtai atsirado kareivių už nugarų. Jie ėmė mušti žmones: kas su guminėm lazdom, kas su automatų buožėm. Po kojomis mėtė sprogstamuosius paketus. Vėliau pasigirdo šūviai. Šaudė virš galvų. Žmonės pritūpė, kiti sėdo ant laiptų, žemės. Taip žmonės buvo nustumti nuo radijo pastato prie autobusų, netoli stovėjusių.
Tuo metu, kai minia veržėsi prie radijo pastato durų, ant laiptų, mačiau sužeistą vyrą į veidą, kitą sužeistą, matyt, kitaip – nešė į greitąją (ko gero, sužeistą į krūtinę ar pilvą).
Po visko iš ruporo pasigirdo J.Jermalavičiaus balsas: “Mes norime ramybės…” Jo žodžius lydėjo šviečiančių kulkų švilpimas virš stogų.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 26
Lapų Nr. 1–3
