RAPORTAS
Pagal Lietuvos Respublikos VRM nurodymą iš Šilalės raj. VRS į Vilniaus m. 1991 m. sausio 12 d. buvo komandiruoti 25 darbuotojai, tarp jų ir aš. 1991 m. sausio 12 d. apie 22.00 val. buvome pasiųsti prie Televizijos bokšto palaikyti viešosios tvarkos. Mūsų grupei vadovavo VRS viršininko pavaduotojas A.Stonkus. Prie bokšto susirinkę žmonės elgėsi tvarkingai, dainavo, buvo beginkliai. Mūsų darbuotojai taip pat ginklų neturėjo. 1991 m. sausio 13 d. apie 1.30 val. nuo miesto pusės pamatėme atslenkančią tankų ir šarvuočių transporterių koloną. Aš tuo tarpu su grupe darbuotojų buvome prie paties bokšto, kur žmonės apsupo bokštą, kad jo negalėtų užimti kariškiai. Neprivažiavus maždaug 200 m iki bokšto tankų kolona sustojo, nes kelias buvo užtvertas sunkvežimiais. Ten ši kolona sustojo, o tankai atidengė ugnį. Šaudė, kaip supratau, stambaus kalibro pabūklai tuščiais užtaisais. Buvo iššauta apie 10 šūvių, nuo jų išdužo aplinkinių namų langai. Be to, šaudė iš automatų ir kulkosvaidžių, leido dūmines uždangas. Tas truko apie pusę valandos, paskui iš kitos bokšto pusės, kuri yra ne nuo miesto, pasirodė kita kolona. Nesutikusi užtvaro ji dideliu greičiu pradėjo artėti prie bokšto. Priekyje važiavo du sunkieji tankai, paskui desantiniai tankai, šarvuoti transporteriai ir sunkvežimiai su ginkluotais kareiviais. Mes stengėmės, kad žmonės būtų arčiau bokšto ir nepultų į kelią. Patys buvome pirmose gretose.
Kovinės mašinos žiedu pradėjo supti bokštą. Aš stovėjau prie bokšto ties ta vieta, kur maždaug 10 m nuo jo yra nedidelis mūrinis pastatas. Ties ta vieta auga dekoratyviniai krūmai, medeliai. Per šiuos krūmus dideliu greičiu atvažiavusi tanketė įsirėžė į minią, partrenkė ir pervažiavo keletą žmonių. Aš puoliau padėti nukentėjusiems, bet ten jau buvo susispietę daug žmonių, tad aš negalėjau prieiti, kiek nukentėjo, negaliu tiksliai pasakyti. Tuo tarpu iš atvažiavusių mašinų ir transporterių iššokę kareiviai puolė minią daužydami žmones automatais bei šaudydami iš jų koviniais šoviniais, nes mačiau, kaip lėkė trasuojančios kulkos. Kaip buvo matyti, kareiviai buvo išgėrę arba apsvaigę nuo narkotikų. Keikdamiesi, šaudydami bei visus mušdami ginklais ir lazdomis jie greitai prasiveržė prie bokšto. Išdaužę stiklus, dalis jų suvirto į vidų, o kiti pradėjo ginti minią toliau nuo bokšto. Šiuo momentu aš kartu su keliais kitais darbuotojais buvau maždaug 6–8 m nuo tanko, kuris, nuleidęs horizontaliai vamzdį į minią, iššovė. Kadangi buvau prie pat, smūgio banga apkurtino, apie pusę valandos nieko negalėjau girdėti. Kartu su minia buvau nustumtas prie šlaito. Stumiant minią mačiau, kaip kareiviai šaudė į žmones, mušė juos lazdomis. Mačiau, kaip daugelis parkritę paliko už kareivių žiedo, o po atlaisvintą nuo minios teritoriją dideliu greičiu pradėjo važinėti tanketės, kad vėl neįsiveržtų žmonės. Todėl ten po vikšrais žuvo daug sužeistųjų. Minia buvo nustumta nuo šlaito žemyn, kareiviai apsupę teritoriją maždaug 100 m žiedu nieko arčiau neprileido, o norinčius prieiti šaudė. Į šią teritoriją neleido įvažiuoti net medicinos pagalbos automobiliams, nors prie bokšto ir aplink girdėjosi pagalbos šauksmai.
Tuo tarpu pačiame bokšte girdėjosi šūviai, šaudė bokšte ilgai (po užėmimo apie 1,5–2.00 val.). Kas ten vyko viduje, matyti negalėjau. Tuo metu keletą kartų iš pabūklų iššovė tankai. Kam tai buvo reikalinga, neaišku, jiems niekas ginklu nesipriešino. Dangų raižė tankų prožektorių šviesos ir trasuojančios kulkos.
Maždaug apie 4.00 val. ryto nuo bokšto link miesto dideliu greičiu, šaudydami iš kulkosvaidžių pralėkė vienas tankas ir tanketė, nekreipdami dėmesio į tai, kad gatvėje buvo daug žmonių ir daugelis vos nepapuolė po vikšrais.
Dar anksčiau, kai minia buvo stumiama nuo bokšto, tankai buvo užtvėrę kelią, todėl pro juos į miestą negalėjo pravažiuoti greitosios pagalbos mašinos su sužeistaisiais, todėl jos turėjo važiuoti kiemais be kelio.
Žmonės neturėjo jokių ginklų, jų jėga buvo tik vienybė.
Įvykdytas tarybinės kariaunos nusikaltimas turi būti ištirtas, o jų kaltininkai griežtai nubausti.
1991 m. sausio 17 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 25
Lapų Nr. 61–68
