Sausio 12 d. vėlyvų vakarą buvome bendrabutyje, esančiame Kareivių g. Užgirdome tankų gaudesį. Po kelių minučių (~10 min.) vėl užgirdome panašų garsą. Sėdome į mašiną ir karinės technikos koloną pasivijome ties Viršuliškėmis. Tada supratome jų žygio tikslą.
Aplenkę koloną nuskubam prie Televizijos bokšto norėdami perspėti minią. Tačiau jau buvo atvažiavę pirmieji tankai iš ankstesnės kolonos.
Palikę automobilį Kosmonautų pr. šalikelėje nubėgom link bokšto kalno. Čia buvo subėgę neseniai šokę ir dainavę žmonės užtverti kelio tankui ir šarvuočiui. Mes įsiliejome į minią. Tuo metu atvažiavo karinės technikos kolona, kurią buvome aplenkę ties Viršuliškėmis. Gausmo ir tamsos maišaty supratom – ši kolona apsupo bokštą iš kitos nei Kosmonautų pr. pusės. Mūsų minia nesitraukė nuo besisukinėjančio ir gąsdinančio savo patranka tanko. Bandė gąsdinti ir šūviu. Tačiau jam nugriaudėjus žmonės nepabūgo. Bandė per minią prasiveržti šarvuotis, tačiau žmonės taip pat nesitraukė, o jam pajudėjus į priekį pirmosios eilės žmonių, pakibę už smailaus šarvuočio priekio, taip pat pavažiuodavo. Buvo girdėti tankų šūviai iš įėjimo į bokšto administraciją pusės. Užgirdę automatų šūvius nuo bokšto pusės, užbėgom ant kalno link tvoros. Deja, ten jau sukinėjosi šarvuotos mašinos, galingais prožektoriais šviesdamos į žmones, kurių link, šaudydami palei kojas, grėsmingai ėjo kareiviai. Beginkliams žmonėms teko iššokinėti per tvorą.
Taigi aprašiau tik tai, kur dalyvavom ir ką regėjom. Nepamenam valandinio laiko, tik žinom, kad per radiją ratu ėjo paskutiniai Vilniaus radijo diktorės žodžiai.
1991 m. sausio 19 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 25
Lapų Nr. 1–3
