Parodymai
Š.m. sausio 13 d. 1.50–2.20 val. aš buvau prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto rūmų Konarskio gatvėje kartu su akad. G.Pauliukevičiumi, gyvenančiu Vilniuje (prasidėjus šaudymams pasimetėme, t.y. išsiskyrėme).
Prie rūmų atvažiavo keli šarvuočiai (tanketės ir tankai) bei du sunkvežimiai su desantininkais (iš pradžių vienas, o po 3–5 min. antras). Žmonės skandavo: „fašistai, fašistai“ arba „Lietuva, Lietuva“.
Atvykus pirmajam sunkvežimiui, desantininkai pradėjo pulti rūmus, kartu stengdamiesi išsklaidyti žmones, esančius aplink rūmus. Ten buvo vyrai, moterys, vaikai. Visi iki vieno beginkliai, kaip ir Baltijos kelyje.
Kareiviai pradėjo šaudyti iš automatų. Šaudė taip pat kareiviai iš tankečių ir tankas, stovėjęs gatvių sankryžoje. Kareiviai taip pat mėtė kažkokius sprogmenis. Jų grupė apie 20 žmonių, verždamasi prie įėjimo į rūmus, šaudė iš automatų žmonėms virš galvų, daužė juos su šiais ginklais, o taip pat mėtė sprogmenis ten, kur daugiau buvo susibūrusių žmonių. Priėję prie rūmų pradėjo laužti duris, bet pirmiausia išdaužė langą kairėje nuo durų pusėje, o paskui ir dešinėje, lindo pro juos į vidų. Tuo metu kiti visi desantininkai (esantys gatvėje ir tanketėse) be perstojo serijomis šaudė iš automatų žmonėms virš galvų arba į rūmų sienas, langus, mėtė sprogmenis. Tankas šaudė iš patrankos, sukiojo vamzdį, trūkčiojo tai į priekį, tai atgal. Dingo gatvių apšvietimas. Šarvuočiai prožektorių šviesa apakindavo žmones, o kareiviai be perstojo šaudė ir mėtė sprogmenis.
Netoli manęs (už 2–3 m) sprogo du tokie sprogmenys. Pasigirdo sužeistųjų šauksmai ir medikų pagalbos kvietimai. Aš bėgau per gatvę ir tankas, atsukęs vamzdį, šovė iš kokių 10 m atstumo. Oro banga vos manęs nepargriovė ir numetė kepurę. Kartu su manimi bėgęs jaunuolis (jis buvo arčiau tanko) po šūvio sukliko ir susiėmęs rankomis už galvos griuvinėdamas nubėgo. Mačiau kaip greitosios pagalbos darbuotojai nusinešė vieną nejudantį žmogų ant neštuvų (nebegyvą ar sužeistą). Keli žmonės buvo nuvesti (pusiau nešte), manau, kad jiems sužeistos kojos. Greta manęs stovėjęs žmogus pasakė, kad jaučia skausmą pėdoje. Pačiupinėjęs pamatė kraują ir prakirstą batą. Nuo tanko šaudymo byrėjo aplinkinių namų langų stiklai, klykė žmonės (daugiausia moterys), kareiviai vaikė žmones iš gatvės. Vėliau šaudymas nurimo. Greta buvęs kaimynas pasiūlė nuvežti prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, nes žmonės kalbėjo, kad desantininkai dabar tikriausiai puls AT. Neradęs aplinkui akad. G.Pauliukevičiaus, išvažiavau prie Parlamento
1991 m. sausio 18 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 21
Lapų Nr. 32–35
