Aš, Radvilavičienė Regina, gimusi 1928 m., esu šios baisios dramos Vilniuje dalyvė.
1991 m. sausio 12 d. 19 val. iš Kėdainių miesto išvyko į Vilnių aštuonių autobusų kolona. Mes vykome į Vilnių budėti prie Radijo ir televizijos komiteto rūmų. Apie antrą valandą nakties pasigirdo tolimi sprogimai, vyrai su raiščiais ant rankovių nurodė vietas kur stovėti. Visi apsupome Radijo pastatą, centrinį įėjimą. Vairuotojai autobusais užbarikadavo. Tie autobusai ir dabar ten stovi. Po kelių minučių atvažiavo šarvuočiai, tiksliai negaliu pasakyti kiek, bet ne mažiau nei šeši, sunkvežimiai su kareiviais. Tuoj pat kareiviai pradėjo šaudyti. Vyrai mus pradėjo drąsinti, kad nebijotume, nes šaudys tuščiais šoviniais. Deja į koją sužeidė Kėdainių 12-os klasės moksleivį ir mergaitę mokinę. Kareiviai kiek pašaudę grįžo atgal, matyt tai buvo psichologinė ataka, tikroji prasidėjo vėliau... Pradėjo šaudyti ir šarvuočiai, ir desantininkai. Buvo tikras pragaras. Mačiau, kaip trys desantininkai mušė nugriuvusius žmones, vienas atsisuko į mane, aš sakau jam, galiu būti tavo motina, pagalvok ką darai. Bet jo akys buvo klaikios, kaip narkomano. Atrodo, kad jis manęs nematė ir negirdėjo. Nusisukęs vėl pradėjo mušti. Bjauriais žodžiais keikėsi. Aš pasislėpiau už medžio, paskui nubėgau prie mašinos, paėmiau rankinę ir pasislėpiau už autobuso. Desantininkai pradėjo šaudyti į autobusus, daužė autobusų langus. Mes, kelios moterys, pradėjome bėgti į kitą gatvės pusę, į mus šaudė. Mes visą laiką skandavom „Fašistai“, „Lietuva“. Leido dujas, mėtė sprogstamuosius paketus, buvo sužeistų. Viską filmavo japonai. Kai atsitraukėme, japonai įbėgo į gretimą gyvenamąjį namą ir filmavo, kol šarvuočiai atsukę vamzdžius pradėjo šaudyti į tą gyvenamąjį namą. Mūsų mašinos buvo sudaužytos, apšaudytos. Liko tik du autobusai, kuriuos vairuotojai prieš ataką suspėjo nuvaryti toliau. Apie 7 val. ryto išvažiavome į Kėdainius: moterys ir vaikai, sužeistieji. Vyrai nuėjo prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Visko aprašyti neįmanoma, reikia pačiam pabūti ten. Desantininkai ne žmonės, bet žvėrys. Man atrodo, už kiekvieną juodą darbą reikia atsakyti.
1991 m. sausio 21 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 21
Lapų Nr. 6–9
