Š.m. sausio mėn. 13 d. pro langą pastebėjau važiuojančių tankų ir šarvuočių virtinę. Supratau, kad jie tikriausiai važiuoja prie Televizijos bokšto. Išskubėjau prie bokšto ir aš.
Tankai buvo ką tik atvažiavę, juos jau buvo apspitusios minios žmonių. Vieta, kur prie sustojusių dviejų tankų pribėgau pirmiausia, buvo gatvės sankryža netoli bokšto teritorijos. Kiti tankai ir šarvuočiai, matyt, apsupo teritoriją iš kitų pusių.
Minia žmonių buvo milžiniška, susikabinę rankomis, susiglaudę, įvairaus amžiaus vyrai, vaikinai, merginos ir moterys skandavo “O-ku-pan-tai!” ir kitus šūkius. Iškėlę rankas, dviem pirštais rodė Viktorijos (pergalės) ženklą.
Tankai manevravo labai mažai, tačiau labai intensyviai sukiojo ir kilnojo vamzdį, dažnai nukreipdami žmonėms tiesiai į krūtines.
Šaudė tankai tuščiais šoviniais į orą, virš protestuojančiųjų galvų, kad juos apkurtintų.
Beje, būnant po tanko vamzdžiu, garsas nedidelis, tačiau toliau esantys, matyt, jautė stiprią garso bangą. Tai tęsėsi gan ilgai, gal apie 30–45 minutes, gal valandą, po to kitoje bokšto pusėje pasigirdo pirmi automatų šūviai. Pavieniai ir serijomis. Lakstė trasuojančios kulkos. Šūviai girdėjosi vis dažniau, ir aš pro žmonių minią ėmiau skverbtis prie bokšto (apie 50–70 m). Išsyk pamačiau metalinėje tvoroje skylę apie 50–60 metrų pločio ir prie jos einančius kareivius, ginkluotus automatais.
Pylimas buvo gan status (45º) apie 5–7 m aukščio, ir kai tik kareiviai išsirikiavo kas 10 metrų, atstatę automatus į žmones, rėkiančius ir grūmojančius, gan greitai po kelių sekundžių, žmonės spontaniškai puolė link jų. Iš pradžių į priekį metėsi gal 10 žmonių, tuojau paskui juos pasekė jau visas būrys, drauge ir aš, ir mes prasiveržėm į teritoriją pylimo viršuje. Tačiau pylimo viršuje vėl atsirado ginkluoti kareiviai, kurių vieni užtvėrė kelią, o kiti apsupo prasiveržusius ir pradėjo įspėdami šaudyti į orą ir į žemę. Policininkai energingai ragino leistis žemyn, keli net nuskubėjo prie prasiveržusiųjų pasakyti, kad jie grįžtų iš pavojingos zonos atgal. Nuo pylimo leidžiantis vienas vaikinas jau buvo sužeistas į koją. Trise ar keturiese padėjome jam nusileisti. Apačioje įtūžusi minia švilpė, rodė Viktorijos ženklą, skandavo “Laisvė, laisvė, laisvė!” Kai kurie žmonės bandė vėl veržtis į teritoriją, tačiau policininkai greičiau prašė, negu draudė ten eiti, įspėdami, jog tai žvėrys, nesirenkantys aukos. Policininkas smarkiai prakirsta lūpa sakė, kad jam smogta automato buože. Beje, žymė bus kaip reikiant. Man tai metaliniu strypu užtrenkė per alkūnę. Strypas apie 6–8 mm storio, berods, aptrauktas kažkuo žaliu. Tamsoka buvo, nebuvo laiko ir įsižiūrėti. Pasišnekėjau su kareivuku, kuriam gal 18–19 metų, toks mažo ūgio, atrodė labai pasimetęs, suglumęs. Išklausęs mano kalbos pasiuto pyškinti į orą kažką rėkdamas. Nusileidau ir aš, nes viršuje jau buvo daug tankų ir kareivių.
Tačiau didžiulė žmonių minia nė nemanė skirstytis. Du vaikinukai pasakojo matę, kaip jų akivaizdoje prie mašinos tankas prispaudė merginą. Matė nušautą žmogų. Paklausiau netoliese esančią greitosios pagalbos gydytoją ar tikrai yra žuvusių? “Net labai daug sužeistų”, – atsakė ji.
Eidamas pro minią pamačiau sudaužytą mašiną ir dar vieną manevruojantį pirmyn atgal tanką. Aplink jį begalės žmonių, tolėliau sulamdyta smėlio barstymo mašina ir lengvasis automobilis. Kokia lengvoji, turbūt neįmanoma būtų nustatyti, nes tik žymė teliko, kad ten prieš valandą ar prieš dvi buvo geras automobilis. Bemanevruojant vienam tankui pirmyn ir atgal, prie jo privažiavo kitas lengvasis automobilis (gal per 10–15 m) ir atsistojo skersai kelio tankui. Iš automobilio išlipo vyriškis ir nudrožė link atsukto vamzdžio, atsisagstydamas paltą, rodydamas į savo krūtinę ir dar kažką šaukdamas bei grūmodamas kumščiu. Policininkai nutempė žmogų, o prišokę vyrai kaip mat nunešė ir pastatė mašiną kartu su vairuotoju ant šaligatvio. Vairuotojas, beje, sėdėjo kaip sėdėjęs, nė nekrūptelėjo.
Tankai, šarvuočiai ir kareiviai turbūt labai atakavo Televizijos bokštą nuo darželio pusės. Ir kol mes protestavome prie dviejų tankų, užpuolikai ten žudė žmones. Bokšto teritorija didelė, žmonių buvo labai daug.
Kiek dabar žinoma, prie TV bokšto ir Televizijos komiteto, kuris yra Konarskio gatvėje, žuvo 13, sužeisti 164 žmonės ir 64 dingę be žinios. Kitą dieną mirė dar vienas, dar 24 sužeistų būklė sunki, manoma, kad tie dingę 64 gali būti žuvę.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 19
Lapų Nr. 38–41
