Naktį iš sausio 12 į 13 d. nuėjau prie Televizijos bokšto. Mačiau, kaip atvažiavo tankas ir tanketės. Iš pradžių tankas šaudė į orą ir leido baltus dūmus, bet jis dar nebuvo užvažiavęs į kalvą, t.y. prie bokšto.
Vėliau aš nubėgau ir atsistojau į žmonių ratą prie bokšto stiklinės sienos.
Kaip tankas privažiavo prie žmonių žiedo, apsupusio bokšto sieną, nepamačiau. Kai per radiją pranešė, kad užimtas Televizijos ir radijo komitetas (Konarskio 49), prasidėjo ataka. Šaudė tankai, kareiviai. Nuo bokšto sienos niekas nesitraukė. Visi šaukė “Laisvė!”, “Lietuva!”, “Gėda!” Maniau, kad pašaudys, pagąsdins ir išvažiuos. Nenutylant šūviams pradėjo byrėti bokšto pirmojo aukšto stiklai. Visi atsitraukė toliau nuo stiklų, kad jie krisdami nesužeistų. Kairėje pusėje, nuo tos vietos kur stovėjau, iš bokšto vidaus buvo paleista vandens srovė.
Kai atsisukau pažiūrėti, kas vyksta bokšto viduje, pamačiau, kaip kareiviai bokšto viduje bėga šaudydami į mano pusę. Tuo metu man trenkė per galvą. Į skausmą nekreipiau dėmesio. Kur aš stovėjau, aplink nei žuvusių, nei sužeistų nebuvo.
Truputį atsitraukiau nuo bokšto (apie 100 m), pajutau šiltą srovę, tekančią per veidą. Tai buvo kraujas. Buvau sužeista į galvą kaktos srityje. Labai stipriai bėgo kraujas ir aš nubėgau prie greitosios pagalbos mašinos.
Medicininę pagalbą man suteikė Raudonojo kryžiaus ligoninėje.
1991 m. sausio 25 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 18
Lapų Nr. 21–22
