Sausio 13 d. 1.35 val. buvau prie Televizijos bokšto. Kai atvažiavau, ant tilto stovėjo tanketė ir neleido automobiliams privažiuoti arčiau prie bokšto. Tankas stovėjo viduryje kelio priešais kalvą. Stovėdamas jis sukinėjo į visas puses vamzdį, kuris siekė stovinčių automobilių stogus ir leido baltus, tirštus dūmus. Ant kalvos stovėję žmonės šaukė “Lietuva!”, “Laisvė!”, “Gėda!” Žmonių skandavimą užgoždavo tanko šūviai.
Vėliau daug žmonių nubėgo arčiau bokšto sienos. Aš irgi įsijungiau į žmonių grandinę, apjuosusią bokštą.
Prie bokšto stovėjau tarp vyrų pirmoje eilėje. Mus stovint, tankečių, tanko ir automatų šūviai nenutildavo. Iš miško pusės privažiavo tankas ir tanketė. Jie sustoję šaudė. Pastebėjau, kaip viena moteris vos nepakliuvo po tanko vikšrais, nes kažkoks vyras ją išgelbėjo. Šūviai tęsėsi. Šaudė ir iš bokšto vidaus, ir desantininkai, stovintys prie tanko ir tanketės.
Žmonių minia atsitraukė toliau nuo bokšto ir karinės technikos, bet nesiskirstė. Žmonės šaukė “Laisvė!”, “Lietuva!”, “Gėda!”, pasigirsdavo moterų riksmai ir klyksmai.
Aš susirūpinau, kur žmona ir duktė, nes mes išsiskyrėm. Girdėjau, kad yra sužeistų. Desantininkai šaudė į pasitraukusius nuo bokšto žmones.
Nusileidęs nuo kalvos, ant šaligatvio mačiau gulinčius tris kruvinus žmones. Nuo tanko šūvių byrėjo aplinkinių gyvenamųjų namų stiklai.
1991 m. sausio 27 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 18
Lapų Nr. 19–20
