Sužinoję, kad renkama medžiaga apie karo veiksmus Vilniuje, norime pranešti, kad ir mes – dvi šeimos, buvome šių baisių įvykių prie Televizijos bokšto liudininkais.
Gintaras Padegimas ir Laimutė Padegimienė naktį iš sausio 12 d. į 13 d. žiūrėjome televizorių. Apie 2 val. išgirdome patrankų ir automatų šūvių garsus iš Televizijos bokšto pusės.
Susiskambinę su L.Padegimienės tėvais – Valerija Maklajauskiene ir Antanu Maklajausku, keturiese, lengvąja mašina išskubėjome Televizijos bokšto link. Pastatę mašiną, bėgome link Televizijos bokšto. Su mumis bėgo daug žmonių, kiti skubėjo atgal, sakydami, kad aikštė apšaudoma. Lipant laiptais sutikome du jaunuolius, kurie vedė kraujuotu veidu vaikiną. Jam iš nosies veržėsi kraujas.
Užlipę laiptais ant kalno pamatėme baisų vaizdą: tamsus kalnas buvo apšviestas ryškiomis nuo Televizijos bokšto pusės ratu sukamomis prožektorių šviesomis. Į mus bėgo 6–8 jauni vaikinai, nešdami pusgyvį ar mirusį jaunuolį. Jie šaukė, kad pakviestų gydytoją, greitąją pagalbą ir, skirdami minią, leidosi laiptais žemyn.
Nuo Televizijos bokšto pusės šaudė šarvuočiai. Stiprūs garsai svaigino, kurtino ausis. Virš galvų cypdamos lakstė kulkos. Sklido riksmas, dejonės, tankų girgždesys. Žmonės blaškėsi po lauką. Vyresnio amžiaus žmonėms (V. ir A.Maklaujauskams) grįžo vaikystėje matyti karo vaizdai.
A.Maklajauskas: “Išgirdęs klyksmą bėgau prie Televizijos bokšto gelbėti žmonių. Pakliuvau į šurmulį tarp tankų, kurių vamzdžiai su šviesų reflektoriais be paliovos sukiojosi, akindami visus šalia esančius žmones. Vieni desantininkai šaudė į žmonių pusę, kiti – ilgais metaliniais strypais daužė žmones. Aplinkui riksmas ir dejonės. Netikėtai atsidūriau dujų debesy. Suklupau ir parkritau, tuo pat metu vos spėjau nuslinkti į šoną nuo artėjančių tanko vikšrų. Desantininkas šoko į mane su metaliniu strypu. Prieš tai mačiau, kaip jis mušė suklupusį jaunuolį. Nubėgau į šoną. Čia jauna mergina klykė tarp tankų ir desantininkų bei veržėsi prie sumušto vyriškio. Netrukus nešinas radijo stotį atbėgo karininkas, šaukdamas rusiškai: “Zagnat vsiech za zabor”. Tankai išsirikiavo grandine ir pradėjo stumti žmones. Visi, kas sugebėjo, buvo priversti pasitraukti už tvoros.”
Kartu atvažiavę L. ir G. Padegimai ir V. Maklajauskienė skubėjome kalnu į kitą pusę link įėjimo į bokštą. Zvimbiant kulkoms, priartėję prie skardžio, pamatėme ryškiai apšviestą gatvę. Kraupus vaizdas sukrėtė. Juk visą dieną vaikščiojome šia gatve. Šimtai žmonių aikštėje prie įėjimo į bokštą dainavo liaudies dainas ir šoko. Klausėmės žinių, vaikščiojome teritorijos takais ir aplink bokštą. Vaišinomės dosnių vilniečių karšta arbata, sumuštiniais.
O dabar – gatvėje stovėjo penki šarvuočiai. Iš po kelių iš jų veržėsi dūmų (ar dujų) kamuoliai. Minios žmonių stovėjo ant skardžio, pakalnėje ant šaligatvių, gatvėje tarp šarvuočių. Klykė, verkė, maldavo, šaukė. Skandavo “Laisvė”, “Lietuva”, “Gėda” ir t.t. Greitosios pagalbos mašinos gatvėmis tarp šarvuočių ir šaligatviais skubėjo Televizijos bokšto link ir atgal.
Kadangi tą naktį ant kalno prie bokšto, žmonėms besiblaškant, čia pat tarp mūsų pralėkdavo zvimbiančios kulkos, manome, kad žmonės turėjo nukentėti ne tik nuo tiesioginių susidūrimų su desantininkais, bet ir nuo atsitiktinių kulkų.
Esame sukrėsti matytų vaizdų.
Per visą laiką, nuo įvykių pradžios iki šios dienos, neteko pamatyti nė vieno Vilniaus gyventojo su ginklu, tuo tarpu pastebimos vakarais budinčios karinės mašinos.
Pas mus į svečius (pas V. ir A. Maklajauskus) buvo atvažiavęs giminaitis Lionginas Leonavičius, gyvenantis Kaune. Grįždamas namo, naktį iš sausio 16 į 17 d., buvo sulaikytas kariškių Vilniaus- Kauno plente. Tikrino dokumentus bei mašiną, tyčiojosi. Toji plento dalis buvo ryškiai apšviesta prožektoriais, nukreiptais priešinga eismui kryptimi. Šviesos akino, važiuoti iki kariškių punkto buvo galima tiktai stebint kelio kraštą pro atidarytas mašinos dureles. Kiekvienas vairuotojas supranta, kaip tai yra pavojinga. Nežinome, kokius sunkumus teks dar patirti, bet tikime – Lietuva bus laisva.
1991 m. sausio 22 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 18
Lapų Nr. 6–10
