Gyvenu prie Lietuvos televizijos bokšto, kitoje gatvės pusėje. Daugelis vaikinų ir merginų, paauglių ir vaikų visas tas dienas praleisdavom prie Televizijos bokšto arba administracijos pastato.
Tą baisiąją naktį buvau namuose. Apie 2 val. nakties išgirdau vikšrų žlegsėjimą, triukšmą ir švilpimą. Sušukau: “Tankai atvažiavo!” Mudvi su drauge greit apsirengėm ir nubėgom prie bokšto. Tankai važiavo iš vienos pusės ir prie barikadų sustojo. Per garsiakalbį pasigirdęs balsas liepė skirstytis, bet niekas nepasitraukė. Tada tankai pradėjo šaudyti. Patrankų šūviai buvo labai stiprūs, išbiro aplinkinių namų langų stiklai. Kai kuriuos iš susirinkusiųjų apėmė panika. Kiti ragino nebijoti, telktis prie įėjimo. Tuo metu tankai pasuko lanku per kalniuką – link bokšto. Bet tada pradėjo važiuoti kiti tankai iš priešingos gatvės pusės. Mačiau, kaip vyrai ir vaikinai bėgo ton pusėn ir bandė sulaikyti tuos tankus rankomis. Pirmasis tankas sustojo – žmonės irgi stovėjo prieš jį. Manėm, ant žmonių nevažiuos… Iš pradžių tankas judėjo lėtai, bet staiga pradėjo važiuoti greitai. Gelbėdamiesi, kad nepatektų po vikšrais, keli žmonės sušoko ant jo, o jis vis važiavo. Priešais stovėjo mašina su smėliu. Man pasirodė, kad tie žmonės nuo tanko nukrito, bet kas jiems atsitiko, tada negalėjau matyti, nes mane nubloškė į šalį. Kitą dieną toje vietoje pamačiau lentelę, kurioje buvo parašyta, kad čia žuvo žmonės.
O bokšto papėdėje aidėjo kulkosvaidžių ir automatų papliūpos, patrankų šūviai. Mačiau daug sužeistų ir žuvusių. Šaudė apie dvi su puse valandos. Jau grįžus namo iš balkono mačiau, kaip tankai, desantininkams jau užėmus bokštą, tarsi per kokias lenktynes važinėjosi vaikydamiesi žmones.
Kruvinąjį sekmadienį prie Televizijos bokšto buvo nušauti ir du greta gyvenę vaikinai septyniolikmečiai Darius ir Ignas. Su Ignu anksčiau mokiausi vienoje mokykloje. Nukentėjo ir mano brolis Džiugas. Jis stovėjo prieš tanką, kai tas šovė iš patrankos. Brolis, nulėkęs oru gal penkis metrus, apdegė plaukus ir apkurto – šūvio garsas sužalojo ausis.
To, ką mačiau, nepamiršiu, kol būsiu gyva.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 18
Lapų Nr. 1–3
