Parodymai
Tą baisiąją naktį, išgirdęs kanonadą ir sužinojęs, kad puolamas televizijos ir radijo kompleksas, nusigavau prie Televizijos bokšto. Pakeliui, netoli “Saltoniškių” stotelės, iš kelių priešpriešiais važiuojančių tankų ir šarvuočių buvo išmesti dujiniai paketai, visų mašinų, važiuojančių link Televizijos bokšto, vairuotojai buvo apakinami galingų prožektorių šviesomis. Sudervės gatvėje pamačiau sulamdytus automobilius, tarp jų ir vieną smėlio barstytuvą. Tūkstančiai žmonių prie administracijos pastato Sudervės gatvėje, atsakydami į kurtinamus patrankų šūvius, skandavo “Lietuva”. Išgirdau kalbant, kad yra daug aukų. Kai atsidūriau prie Televizijos bokšto, tankai ir tanketės jau buvo jį apsupę, o gausybė žmonių supo šias karines mašinas. Kartkartėmis iššaudavo iš patrankos. Po vieno tokio šūvio tanketės pajudėjo ir pradėjo mus sklaidyti, spausti prie Televizijos bokšto aikštės krašto. Mačiau, kaip vienas jaunuolis nepajudėjo, nors tanketė priartėjo su nutaikyta į jį patranka ir akinama prožektoriaus šviesa. Norėdamos nublokšti žmones nuo pylimo, tanketės nuleido patrankų vamzdžius, pasisuko ir didžiausiu greičiu važiuodamos stengėsi nušluoti pasilikusius. Nepavykus pasirodė automatininkų grandinė. Būrelis žmonių (apie 10– 20) prišoko prie automatininkų. Juos automatininkai apsupo ir pamažėl nusivarė link bokšto. Į mus, likusius pylimo papėdėje, buvo šaudoma tuščiais šoviniais ir virš galvų, aukštyn, trasuojančiomis kulkomis. Kartkartėmis mesdavo dujinius paketus. Tai buvo baisi naktis.
1991 m. sausio 20 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 15
Lapų Nr. 4–5
