1991 m. sausio 12 d., 19 val. du pilni autobusai nuo universalinės parduotuvės išvažiavo budėti prie Televizijos bokšto.
Kai paskelbė pavojų, aš stovėjau prie TV bokšto kairiųjų durų, kurias buvau saugojęs ir sausio 10 d. naktį. Mačiau, kaip iš aplinkinių namų prie Televizijos bokšto bėgo žmonės ir tuojau užtvindė gatvę. Apie 2 val. nakties pasirodė tankai, kuriuos pasitiko tūkstančiai žmonių. Tankai sustojo. Pasigirdo pirmas šūvis. Nors buvo nuo mūsų saugomų durų ir tolokai, pajutome stiprią oro bangą ir aitrų dūmų kvapą. Po šešių šūvių šarvuočių kolona atsitraukė. Aš drąsinau šalia prisispaudusias moteris, kad mes atlaikėme, nes aš jau truputį turėjau patyrimo iš praeitos nakties, kai jie pasirodydavo gatvėse, o be to, buvo labai daug žmonių. Bet aš apsirikau. Tankai apsuko ratą ir iš kairės pusės prasiveržė prie bokšto. Ten buvo mažiausiai žmonių. Kai vėl pamatėme tankus, žmonės pradėjo raginti, kad reikia palikti šią vietą ir bėgti užtverti kelią, bet kiti kvietė stovėti vietoje. Kada tankai apsupo patį bokštą pasidarė aišku, kad mus ir daugelį tūkstančių žmonių atkirto nuo bokšto.
Kai nubėgome prie bokšto, desantininkai jau šeimininkavo jame. Matėsi, kaip vis aukščiau ir aukščiau bokšte byrėjo langai. Šaudė iš automatų ir tankų, o žmonės skandavo “Lietuva”. Nešė sužeistuosius. Nors buvo baisu, bet niekas nenorėjo trauktis iš aikštės. Tada tankai pradėjo sukti ratus, kad išstumtų žmones už tvoros. Pasigirdo raginimai trauktis, nes pirmiems nebuvo kur dėtis. Šalia manęs vienam jaunam vyrui peršovė koją. Aš mačiau, kaip jis pasilenkė prie žemės susiėmęs koją, greitai jį keturi vyrukai nunešė į greitosios pagalbos mašiną. Netilo šūviai ir kai jau ėjome nuo bokšto – gerai mačiau šviečiančių kulkų trajektorijas. Ypač įsiutino desantininkus, kai, pasigirdus kažkokio išdaviko balsui iš garsiakalbio, žmonės reiškė protestą, kad nustelbtų garsiakalbį.
Ryte susėdę į autobusą (buvo išdaužti du langai), išvažiavome namo. Mano duktė Jūratė, III kurso studentė, tą naktį iki 24 val. buvo prie bokšto, o antrą pusę nakties budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos. Žmona visą naktį kankinosi prie televizoriaus ekrano ir laukė mūsų. Tai buvo baisiausia naktis mano gyvenime. Dabar galiu tvirtai sakyti, kad Lietuva nugalės.
1991 m. sausio 18 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 14
Lapų Nr. 59–60
