1991 m. sausio 13 d. budėjome prie AT. Nuėję į mašiną atsigerti arbatos, išgirdome per radiją, kad link Televizijos bokšto važiuoja tankai. Greitai nuvažiavome link Televizijos bokšto. Kildami į kalną (link Karoliniškių) aplenkėme karinės technikos koloną – turėjome važiuoti beveik žalia juosta, nes šarvuočiai važiavo važiuojamosios dalies viduriu. Ant kalno, sankryžoje, pervažiavome į priešpriešinę eismo juostą ir Kosmonautų prospektu nuvažiavome bokšto link. Visas Kosmonautų prospektas buvo pilnas karinės technikos, judančios link TV bokšto. Mes pasukome į kairę (kokia gatvele tiksliai neprisimenu) ir, kadangi prie pat bokšto privažiuoti nuo vaikų darželio pusės buvo jau neįmanoma (stovėjo smėlio barstytuvas), vėl pasukome į kiemą. Iššokome iš mašinos. Ore jautėsi sudegusio dyzelinio kuro kvapas, girdėjosi ūžiantys varikliai nuo viaduko pusės. Nuo vaikų darželio pusės karinės technikos dar nebuvo. Mes perėjome per gatvę ir atsistojome prie automobilio. Po 2–3 minučių pasirodė karinė technika. Priekyje važiavo trys tankai (sunkieji), toliau – žibintų eilė, todėl nesimatė ar ten buvo tankai, ar šarvuočiai, ar sunkvežimiai. Tankai sustojo prie smėlio barstytuvo. 20–30 sekundžių pastovėjo, po to pradėjo rinktis žmonės, lipti ant tanko. Dar po kiek laiko tankas pajudėjo, sutraiškė mašiną (žmonės tuo metu pasitraukė nuo tanko), nustūmė barstytuvą. Važiavo lėtai. Arčiau stovėję žmonės išsirikiavo prieš tanką. Tankas vėl sustojo. Porą kartų trūktelėjo pirmyn-atgal, gąsdindamas žmones. Vėl sustojo. Ant tanko užlipo keli žmonės. Atrodo, tuo metu per garsiakalbį jau kažką kalbėjo apie “brolius lietuvius”. Tankas pradėjo važiuoti ant žmonių. Žmonės prasiskyrė. Tankas gana greitai pravažiavo pro mane. Ant tanko sėdėjo du jaunuoliai iš minios: vienas – arčiau manęs, pasikabinęs ant tanko priekio, rankomis įsikabinęs į kažkokias tanko detales, kitas – atsisėdęs ant tanko priekio ir iškėlęs kumštį. Tankas, nemažindamas greičio, trenkėsi į barstytuvo kabiną. Man atrodė, kad tarp tanko ir kabinos buvo tas persisvėręs jaunuolis, bet nesu įsitikinęs. Tačiau, kai tankas, sutraiškęs barstytuvą, nuvažiavo toliau, dar neatvažiavus antram tankui, žmonės puolė traukti žmogų iš po barstytuvo kabinos nuolaužų. Aplinkui isteriškai verkė moterys. Aš priėjau dar arčiau gatvės. Technikos pravažiavo gana daug ir per didesnį plyšį tarp karinių mašinų perbėgau į kitą gatvės pusę – galvojau nueiti iki pat įėjimo į TV centro teritoriją, tačiau ten buvo labai daug žmonių. Pradėjo šaudyti prie bokšto iš automatų pavieniais šūviais ir serijomis. Kada vienas iš trijų pirmųjų tankų, atvažiavusių iš darželio pusės iššovė, nepajutau, bet, matyt, dar prieš man pereinant gatvę, jau tada buvau lyg apkurtęs. Pradėjau ieškoti draugo, su kuriuo atvažiavome. Tuo metu tankas savo prožektoriais apšvietinėjo gyvenamųjų namų viršutinius aukštus. Bokšte girdėjosi šaudant – aiškiai skyrėsi šūviai išorėje ir viduje. Tankų prožektoriai kartkartėmis apšviesdavo ir bokštą iki pat viršaus. Po kiek laiko (20–25 min.) grįžau prie mašinos ir radau ten savo draugą. Grįžome prie AT, įsitikinę, kad tankai tuoj puls ir čia.
1991 m. sausio 16 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 14
Lapų Nr. 13–16
