1991 m. sausio 13 d. 1.30 val. išgirdęs per radiją, kad tankai važiuoja prie Televizijos bokšto, skubiai nuvykau ten.
Sudervės gatvėje (sankryžoje) jau stovėjo karinė technika – du tankai ir šarvuotis, kiti šarvuočiai stovėjo ant tilto Kosmonautų prospekte.
Sudervės gatvėje kelią kariškiams buvo užtvėrusi minia žmonių. Aš užbėgau ant kalno ir atsistojau į žmonių grandinę. Iššovus tankui, buvau parblokštas ant žemės.
Pasigirdo, kad tankai važiuoja iš kitos Sudervės gatvės pusės, tuomet jaunimas per tvorą nubėgo prie bokšto, aš bėgau aplink tvorą pro pagrindinį įėjimą, nubėgau prie bokšto. Ten jau stovėjo visa karinė technika – du tankus ir šarvuotį mačiau prie bokšto, kiti 5 ar 6 tankai stovėjo toliau įvairiose bokšto teritorijos vietose.
Žmonės keliomis eilėmis tvirtai stovėjo apkabinę bokštą.
Aš praėjau tarp tanko ir šarvuočio ir pamačiau ginkluotus kareivius, stovinčius rikiuotėje po du. Priėjęs prie jų bandžiau kalbėti, kad nedarytų nusikaltimo, bet supratau, kad jie manęs neklauso, buvau nustumtas automatu į krūtinę, suprantama palydint virtine keiksmažodžių.
Kareivių veidai buvo blyškūs kaip kaukės, akys apspangusios. Kareiviai buvo jauni, 18–20 metų. Kai panašiai kalbėjausi su kariškiu, sėdinčiu šarvuotyje, jis man palingavo galva.
Aplink bokštą nuo Lazdynų pusės važiavo tankas. Buvo paleisti dūmai, žmonėms buvo grasinama ginklais, kad pasitrauktų nuo bokšto. Aš pamačiau, kad žmonės traukiasi, pasigirdo šūksniai ir dūžtančių stiklų žvangesys, šaudė iš automatų į pirmo aukšto lubas, į viršų. Kulkos – raudonos ugnelės – vingiuotomis trasomis (zigzagais) skriejo į viršų.
Tanko šūvio bangos vėl buvau parblokštas ant žemės. Visi skandavome: “Lietuva, laisvė”, o kai pradėjo daužyti langus ir šaudyti: “Fašistai, fašistai…” Tankai švietė prožektoriais, baugino taikydami į kiekvieną iš mūsų, šaudė tuščiais užtaisais į viršų, leido tirštus dūmus. Kai dūmai prasisklaidė, pamačiau po tanko vikšrais žmogų šviesiais rūbais, tankas ant to žmogaus pasisuko. Paskui kažkas sprogo ir aš atšokau atgal, vėl dūmai, šaudymai iš tankų, automatų.
Pamačiau pro bokšto apskritus langus, kaip kareiviai lipa į viršų, kartkartėmis šaudydami iš automatų. Nuo bokšto iš viršaus per sieną tekėjo vanduo. Priėjo susijaudinusi moteris ir papasakojo, kaip jos akyse prie bokšto nuo Lazdynų pusės tanko buvo sutraiškyta keletas žmonių, vienam tankas pervažiavo per galvą, jos žodžiais, žuvo 4–6 žmonės. Pasigirdo kalbos, kad išmestas senas kareivio lavonas – laukiama provokacijų.
Kai viskas buvo užimta, pasigirdo “nacionalinio gelbėjimo komiteto” atstovo kalba, kad, broliai ir seserys, ko jūs čia stovite, eikite į namus, jūsų laukia vaikai, seneliai, darbininkų valdžia atkurta ir t.t. Nuo tų žodžių man pasidarė kraupu ir aš išėjau iš teritorijos, paskambinau į namus, kai sugrįžau – bokšto teritorija jau buvo apstatyta kareiviais, o jie priklaupę taikėsi ginklais į žmones, stovinčius Sudervės gatvėje.
1991 m. sausio 15 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 12
Lapų Nr. 24–27
