Mes buvom prie Televizijos bokšto apie 23 val. Žmonės šoko, dainavo. Po to grįžom namo. Naktį, išgirdę šaudant, sėdom į mašiną ir nuvažiavom prie Televizijos bokšto.
Gatvėje, prie bokšto, stovėjo du tankai. Vienas, nuleidęs vamzdį, sukinėjo į šalis dideliu greičiu, kad išsklaidytų jį apstojusius žmones. Žmonės skandavo: “Lie-tu-va”, “Fa-šis-tai”. Po to užlipom į kalną. Buvo girdėti automatų papliūpos. Tvora buvo išlaužta. Priėjom prie bokšto. Aplink bokštą stovėjo tankai, o prie pat bokšto kareiviai su automatais. Žmonės būriavosi netoli tankų. Kareiviai su patyčiomis reagavo į žmonių skandavimus. Bokštas jau buvo užimtas. Iš minios išėjo vyras desantininko uniforma (buvęs Afganistane), krūtinė nukarstyta medaliais. Atstatė krūtinę į priekį ir sušuko: “Aš Afganistane už jus kraują liejau. Dabar šaudykit į mane”. Kareiviai pasityčiodami pamosikavo automatais. Prie kareivių priėjęs vyresnysis, kažką jiems pašnibždėjo. Tada kareiviai pradėjo šaudyti į orą. Po to tankas, pavaikęs žmones, iššovė, nors nebuvo jokio reikalo. Bokštas juk buvo užimtas. Tada išbėgo desantininkai su automatais ir puolė stumti žmones nuo bokšto link tvoros. Nusileidę žemyn pamatėm du lavonus.
1991 m. sausio 15 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 11
Lapų Nr. 20–21
