2.00–2.25 val.
Prabudau nuo tanko pabūklo šūvių (2 šūviai Karoliniškių kryptimi), po to pasigirdo automatų papliūpos. Supratau, kad puolamas bokštas. Skubiai apsirengiau. Bebaigiant rengtis, pro langą pamačiau sov. BTR koloną (iš viso 8), kuri judėjo nuo TVR link turgelio. Kol atbėgau prie TVR pastato (vieta pažymėta), BTR apsisukę grįžo ir, perskyrę minią ant gatvės, sustojo priešais TVR pastatą. Iššokę kareiviai sustojo dviem eilėmis nugaromis ir veidu į minią abiejose gatvės pusėse. Po to pagal komandą kareiviai, esantys prieš žmones prie TVR pastato, šaudydami į orą, puolė lazdomis žmones, kiti puolė per laiptus į TVR pastatą ir, šaudydami į langus, brovėsi į vidų. Nuo lazdų ir automatų buožių apsvaiginti žmonės (5 ar 6) sukrito prie vamzdžio, prie sienų vietoje pažymėtoje 2. Kai kurie iš jų bandė keltis, tada nuo laiptų atbėgę du kareiviai keikdamiesi vėl mušė juos lazdomis ir spardė kojomis. Iš vietos 1 ir aplink ją kareiviai nepraleido padėti gulintiems ir šaudė į orą. Nepakęsdamas žmonių šauksmų ir prakeikimo, vienas kareivis nusikeikęs paleido seriją į orą. (Prieš vietą pažymėtą 1.) Minia šastelėjo atgal. Vienu šuoliu aš kritau už mašinos. Vienas žmogus nepuolė atgal, o nuėjo prie kareivių. Spėjau pamatyti, kad kareivis iššovė ir žmogus parkrito. Slėpdamasis už mašinų, nubėgau prie greitosios pagalbos automobilio 3. Gydytoja pasakė, kad prie pat privažiuoti negalima, nes visur stovi mašinos. Vėliau pamačiau, kad prie tos vietos buriasi žmonės ir kad žmogus bus atneštas. Pajutau didelį troškulį ir nuėjau atsigerti prie hidranto. Apie tą žmogų nieko negaliu pasakyti. Galėjo būti sužeistas ar nušautas koviniais šoviniais. Galėjo būti ir sužeistas nuo skeveldrėlių, išlekiančių šaudant tuščiais šoviniais. Žmogus buvo rudu paltu, neaukštas, atrodo, vyresnio amžiaus.
Per visą aprašomą laikotarpį laikas nuo laiko buvo šaudoma iš tanko pabūklo (tiksliai prisimenu 4 šūvius). Be to, buvo naudojami trenksmo ir šviesos užtaisai (mažiausiai 2), jie buvo panaudoti kažkur apie vietą 4. Ten buvo daugiausia žmonių. Visą tą laiką dirbo greitosios pagalbos mašinos. Buvo įjungtas tanko prožektorius ir kareiviai šaudė į apšviestus langus.
Kiti epizodai:
mačiau jauną vyruką, kuris vienas stovėjo prieš ginkluotus kareivius, kada žmonės po pirmųjų automato serijų atšoko atgal link sienos 2 (koks jo likimas nežinau);
mačiau neaukšto ūgio lenkę (?) moterį, kuri, mojuodama Lenkijos vėliava, ėjo priekyje manęs link sovietų šarvuočių (ji gyva ir sveika, mačiau ją kitą dieną);
mačiau vyrą, kuris, matyt, iš pykčio ir nevilties, daužė kumščiais sovietų šarvuočio šoną;
mačiau stiklines kareivių akis, iš jų judesių ir žvėriško elgesio spėju, kad jie yra gavę agresyvumą žadinančių preparatų
padėjau moteriai iš Kupiškio, kontūzytai nuo tanko šūvio.
Kas įvyko vietose 4 ir 6 beveik nieko nemačiau. Prie vietos 6 prieiti anksčiau negalėjau, mačiau tik tai, kad sovietai pirmiausia sudaužė televizorių virš įėjimo į naująjį TVR pastatą.
Apie 2.25–2:30 val.
Apie tą laiką pradėjo išeiti pirmieji TVR darbuotojai. Pirmiausia prie medžio pamačiau stovinčią savo giminaitę, čia dirbančią (pavardė žinoma). Ji buvo šoke. Liepiau jai eiti pas mane namo. Sutikau vieną pažįstamą, TVR techninį darbuotoją. Papasakojo, kad liepė laikyti rankas už galvos ir mušdami išvarė lauk.
Vėliau pamačiau E.Bučelytę kartu su kolegomis.
Visą tą laiką mačiau dirbančius užsienio fotokorespondentus. Jie turbūt dirbo nuo pirmos minutės, bet tuomet ne jie buvo man galvoje.
Kareiviai visais būdais trukdė filmuoti ir fotografuoti. Pamatę dirbant telekamerą, mesdavo į tą vietą dujų užtaisą arba šviesdavo tanko prožektoriumi.
Persimečiau keliais žodžiais su “US news and world report” (jis taip sakė) fotokorespondentu. Jis pasakė, kad tokio žvėriškumo dar nebuvo matęs. Dar paklausė, ar aš tikiu Lietuvos ateitimi. Buvo mėtomos dujos ir į vokiečių reporterius, kai jie darė reportažą netoli nuo vietos, pažymėtos 1.
Po 2.50 val.
Kareiviai jau buvo viską užėmę ir išstatę postus. Žmonių sumažėjo, daugiausia jų liko kairiau vietos 4, prie desantininkų šarvuočio, stovinčio vartuose 7. Čia daugiausia buvo jaunimas. Jie mėtė atgal į šarvuotį kareivių mestus dujų užtaisus.
Praėjus dar kuriam laikui (tiksliai negaliu pasakyti), prie vietos, pažymėtos 8, privažiavo du autobusai, uždangstytais langais, o tarp jų – juoda “Volga” su užuolaidėlėmis. Autobusai: ilgas “Laz” ir “Ikarus”. Pro užuolaidas matėsi, kad ten sėdi civiliai žmonės, pasirišę raudonus raiščius. Žmonės juos pastebėjo. Prie “Ikaruso” įvyko incidentas. Vienas jaunas vyras puolė juos, stovinčius prie autobuso durų. Gumine lazda jam buvo praskeltas tarpnosis. Po to žmonės metė į autobusus kelis akmenis. Visi tie “draugovininkai” su guminėmis lazdomis (beje, šviesiomis, o ne juodomis) mikliai spruko už kareivių nugarų į skverelį 9. Ten pat spruko ir asmenys iš “Volgos”.
Padėjau tam sužeistam vyrui sustabdyti kraują.
Parėjau namo, susisiekiau telefonu su giminėmis ir artimaisiais. Buvo apie 3.30 val.
Vėliau išėjau prie įvyko vietos, bet nieko ypatingo jau nebebuvo. Beje, visą laiką plyšojo nuo šarvuočio garsiakalbis, tačiau jis prastai dirbo, trūkinėjo žodžiai ir frazės. Prisiminiau tik “…broliai ir sesės…”, “…mes nenorim kraujo…”
Jei nenori kraujo…
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 9
Lapų Nr. 37–44
