Aš, Audrius Gudelis, gimęs 1965 m., dalyvavau TV bokšto gynime.
Išgirdę, kad link bokšto juda karinė technika, sėdom su dviem draugais į automobilį ir pasileidom bokšto link. Ties Karoliniškių ir Viršuliškių žiedu pasivijom tankų vilkstinę. Priešinga eismo judėjimo puse aplenkėm ją. Kieme pastatėm mašiną ir bėgom gatve, vedančia į bokštą. Iš kiemų pasipylė daug žmonių, kurie irgi bėgo prie bokšto. Bėgančius gatve pasivijo tankų kolona. Žmonės skandavo “Okupantai”, “Fašistai” ir t.t. Mačiau, kaip pirmieji tankai sutraiškė smėlio barstyklę ir lengvuosius automobilius. Mes bėgom lygiagrečiai tankams. Tankai pasuko kairiau link miškelio, nuvertė tvoras ir pradėjo apsupinėti bokštą.
Paskui mus bėgo dar daug žmonių. Dauguma jų ir mes metėmės prie bokšto. (Kad aiškiau būtų, pamėginsiu nupaišyti schemą). Prie bokšto, susikabinusi rankomis, stovėjo minia žmonių,. Mes taip pat į ją įsijungėm.
(Prie mūsų) Lengvieji tankai iš visų pusių pradėjo artėti prie bokšto, sustodami nuo žmonių per 2–3 metrus. Iš jų pradėjo lipti kareiviai. Kareiviai stovėjo pasimetę (ne visi). Karininkas pražilęs su ūsais suriko “Vperiod, v ataku” ir pirmas pradėjo daužyti žmonėms per galvas su metaliniu strypu. Porą metrų nuo manęs minioje pradėjo sproginėti “vzryv” paketai. Kareiviai automatų buožėm daužė žmonių galvas, nežiūrėjo, senas ar jaunas, vaikas ar moteris. Prie manęs stovėjusiai moteriai iš dešinės ir vyriškiui iš kairės praskėlė kaktas. Netoliese kažkas susmuko nuo “vzryv” paketo sprogimo. Kilo sąmyšis. Žmonės prasiskyrė. Kareiviai puolė daužyti buožėmis bokšto stiklus. Pasigirdo šūviai bokšte. Iki tol girdėjosi tik automatų šūviai aplink bokštą. Minia po truputį traukėsi nuo bokšto. Besitraukdamas mačiau gulintį vyriškį. Jį žmonės nuvilko link greitosios. Kadangi žmona budėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, kuo skubiausiai nuvykau prie AT.
P.S. Aš ir mano du draugai nesužaloti.
1991 m. sausio 18 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 7
Lapų Nr. 44–47
