Lietuvos radijas:

“Mes čia, mes studijoje. Visi prieš langą atsistoję… Kai kurie dabar dirba…”

“…Možno zamknut naš rot, no nikto ne zastavit nas otrečsia ot svobody i nezovisimosti…”

“Kartojam. Mieli Lietuvos žmonės. Mūsų draugai užsienyje.

Dėmesio. Kalba Lietuvos radijas. Kaba Lietuvos radijas. Pranešame, kad reguliariosios Lietuvos radijo programos grubiu karinės prievartos būdu nutrauktos. Apie tai informuojame Lietuvos žmones, Europos ir viso pasaulio tautas. Tyla eteryje ar svetimi balsai jame nereiškia, jog mes atsisakome savo siekių. Didžioji dauguma mūsų beginklės valstybės žmonių yra tvirtai pasirengę žengti 1990 metų kovo 11 d. nubrėžtu keliu.

Kreipiamės į visus, kurie mus girdi. Smurtu galima mus palaužti, užkimšti mums burnas. Tačiau niekas neprivers išsižadėti laisvės ir nepriklausomybės.

Liudi dobroi voli Litvy. Druzja našei respubliki za granicei. Vnimanije! Govorit radijo Litovskoi Respubliki. Govorit radijo Litovskoi Respubliki. Soobščiajem, čto reguliarnyje programy litovskogo radijo prervany s primenenijem gruboj vojennoj sily. Ob etom informirujem žitelej Litvy, narody Evropy i vsego mira. Tišina v efire ili čužije golosa v nem ne označajut, čto my otkazyvajemsia ot namečennoj celi. Osnovnoe bolšinstvo liudej našego bezoružnogo gosudarstva polny rešimosti tverdo idti putem, načertannym 11 marta 1990 goda.”

Žmonės: “Lietuva, Lietuva, Lietuva…”

Prasidėjo Lietuvos radijo bangos (x B) trukdymas.

Nuo Radijo ir televizijos komiteto pusės girdisi tankų šūviai ir automatų serijos. Žmonės prie MT įėjimo susiėmę už rankų.

Milicijos darbuotojai susėda į autobusą ir išvyksta į Konarskio g-vę.

Tuoj nuo Konarskio g-vės pusės pasiutusiu greičiu (gal daugiau kaip 100 km) pravažiuoja viena po kitos greitosios pagalbos mašinos.

Su atsitiktiniu piliečiu jo nuosavu automobiliu važiuojam prie RTV komiteto, Konarskio g. Basanavičiaus g. visos mašinos (lengvosios) važiuoja tik iš ten. (Gal prie AT?)

Išjungiamas gatvių apšvietimas. Tamsu. Girdėti tik šaudymas.

Žmonių beveik nėra. Tarpuvartėje prie RTV komiteto pamatėme susibūrimą. Artinamės. Dūmuose matyti prožektoriaus spindulys. Šaudymas, motorų triukšmas. Konarskio g-vėje gausu karinės technikos, desantininkų ir Lietuvos jaunimo. Jaunimas jaučiasi gana drąsiai.

Ant tankų sumontuota “govorilka” transliuoja vis tą patį įrašą: “…mūsų valdžia – tai paprastų darbo žmonių valdžia. Mes neturime dvarų, neturime rūmų, neturime… spekuliantų rublių. Mes esame paprasti žmonės. Tačiau mes neatsisakysime savo interesų. Darbininkų, valstiečių, tarnautojų interesų…”

Minia švilpia. Po to: “Lietuva, Lietuva, Lietuva…”

“Govorilka” vėl: “…mes nenorime kraujo praliejimo…”, o žmonės: “…baisu… kraujas…” Šaudoma iš tankų, automatų. Minia: “Okupantai, okupantai…” Dūmai. Švysčioja prožektorius į gyvenamojo namo langus. Langai išdaužyti.

Minia desantininkus vadina tik jiems tinkamais vardais. Girdėti kosėjimas. Tai nuo dūmų. “Banditai, banditai…” Kažkas šaukia: “Čto vy skažite miru? Kto vas vpustit v obščij dom?” O “govorilka” vis: “…mes neturime spekuliantų rublių… mes neatsisakysime savo interesų… mes nenorime kraujo praliejimo…”

Greta manęs stovintis pagyvenęs žmogus sako: “Jie parazitai, fašistai tokie nebuvo”.

Kažkas: “Išgamos, išgamos, išgamos, kacapai…”

Ant grindinio matyti kraujo balos. Keletą žmonių, vieną po kito, išnešė į greitosios pagalbos mašinas. Vienas galėjo būti ir negyvas.

Prie komiteto stovėjusių lengvųjų automobilių langai visi išdaužti (neaišku, ar automatų buožėmis, ar nuo oro bangos). Du iš tokių automobilių: 53–08 LLK, 92–33. Šaudant naudojami įvairūs šoviniai. Buvo ir tokių, kurių trajektorija – kaip ranka mestos žarijos.

Vienas jaunuolis pasakojo, kaip sprogo numestas paketas, nukirsdamas žmogui pirštus.

Kitas jaunuolis (žr. foto) rodė savo sužalotą veidą: daug smulkių ir didelių odos sužalojimų.

Aikštelę palikau po 4-ą val. ryto.

1991 sausio 13 d.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 4
Lapų Nr. 34–57