Liudijimas apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje prie Televizijos bokšto
Įvykius pradėjau stebėti 1.50 val. Sudervės gatvė nuo viaduko iki sankryžos, pati sankryža, viadukas buvo užkimšti šarvuočių ir sunkiųjų tankų. Toliau kelias buvo užtvertas autobusais, automobiliais ir minia žmonių. Netikėtai iš vieno tanko nuaidėjo pirmas šūvis. Oro banga išdaužė kelių automobilių langus, labai nukentėjo “Latvija”. Šūviai kartojosi, degė dūminės šaškės. Minia nesiskirstė, šaukė “Lie-tu-va”. Du vaikinai pro groteles bandė kalbinti šaudžiusio tanko mašinistą. Šis mėgino nuvyti juos nuo tanko įnirtingai sukiodamas bokštelį su vamzdžiu: tanko vamzdis kliudo šalimais stovėjusį autobusą ir negailestingai daužo langus, laužo rėmus. Tuo tarpu Kosmonautų prospektu, Karoliniškių link, pamatau pravažiuojančią karinės technikos koloną. Įtaręs, kad ji bandys privažiuoti prie bokšto Sudervės gatve pro vaikų darželį, bėgu tos pusės link. Mano spėjimai pasitvirtina. Kolonos priekyje – sunkusis tankas atgal nusuktu vamzdžiu. Jis kelioms sekundėms stabteli ties smėlio barstytuvų užtvara prie vaikų darželio ir pradeda ją taranuoti. Akivaizdu, kad užtvaras ilgai neatlaikys. Bėgu prie administracinio pastato ir šaukiu žmones, kurių visas dėmesys sutelktas į viaduką. Jie dar nežino, kas dedasi jiems už nugarų. Vėl bėgu darželio link. Užtvaras jau pralaužtas, apie 150 žmonių sustoję priešais tanką. Neįtikėtina, bet tankas trūkčiodamas ir stumdamas žmones pradeda judėti į priekį. Juda greitėdamas. Žmonės nebespėja bėgti. Keletas vaikinų pakimba ant tanko priekio. Tankas negailestingai artėja prie kito užtvaro. Akivaizdu, kad jis sutraiškys ant priekio pakibusius žmones. Pora spėja nušokti nuo jo paskutinę akimirką. Tankas pradeda kilti į antrą užtvarą. Vienam iš vaikinų, kabėjusių ant jo priekio, pasiseka užsiropši ant bokštelio, kitas, matyt, palenda po tanko “pilvu”. Aš jį mintyse palaidoju. Persiropštęs per užtvarą tankas atsisuka bokšto link ir, lipdamas į kalniuką, artėja tiesiai prie manęs. Bėgu palei tvorą iš upės pusės. Pastebiu, kad likusi kolona neseka pirmuoju tanku, o kerta kampą ties vaikų darželiu ir tiesiai artėja prie tvoros. Ties baseinais aš peršoku bokšto teritorijos tvorą ir prisidedu prie gynėjų, supančių patį bokštą. Mūsų apie 10 eilių, mes susikimbam rankomis. Tankų vora laužydama tvorą įsiveržia į bokšto teritoriją. Keliasdešimt sekundžių – ir mes apsupti tankiu tankų žiedu. Akina prožektoriai, į mus nukreipti kulkosvaidžių vamzdžiai. Iš tankų (lengvųjų) iššoka kariškiai, per kelias sekundes jie persirikiuoja ir dešinėje nuo manęs pleištu puola minią. Analogiška ataka vyksta ir kairėje. Kariškių rankose matau automatus, vienas kitas turi metalinius strypus. Mėtydami sprogmenis žmonėms po kojomis desantininkai netikėtai greitai prasiskina kelią pro žmones. Dūžta langai. Žmonės ir mušami rankomis kabinasi į kareivius, bando juos pargriauti. Vienas suklupęs desantininkas paleidžia pirmąją seriją. Šaligatvis po kojomis kibirkščiuoja – šoviniai koviniai. Penki vaikinai šalimais krenta ant žemės – juos kliudė kulkos. Vienas vyrukas išplėšia automatą desantininkui iš rankų, slėpdamas ginklą po skvernu bando išsiveržti iš tankų apsupties. Aš pribėgu prie vieno sužeistojo raudona kepure. Jam peršauta koja. Pasitelkiu kažkokį vyriškį į pagalbą, nešame sužeistąjį administracinio pastato link. Aplinkui trata automatų šūviai. Per garsiakalbį Burokevičiaus radijas šaukia: “Broliai ir seserys, jūsų viltys išsipildė…” Iš priekio mus pasitinka bėgančių žmonių minia. Sužeistas vaikinas netenka sąmonės. Mes paguldom jį ant žemės. Kažkas bando suteikti jam pirmąją pagalbą.
1991 m. sausio 18 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 3
Lapų Nr. 47–51
