Aš, Baliukevičius Stasys, Jono, gimęs 1958 m. liepos 10 d., sunkiu Lietuvai laiku nuo 10 iki 13 sausio 1991 metų kiekvieną naktį budėjau prie svarbių objektų (Aukščiausiosios Tarybos, tarpmiestinės telefonų stoties, Televizijos bokšto). Tą naktį, iš 12 į 13 sausio, su savo mašina važiavau iš tarpmiestinės telefonų stoties prie Televizijos bokšto. Prie bokšto VAI budinti mašina pranešė, kad artėja tankai. Nieko nelaukęs nubėgau prie bokšto ir apjuosėm jį gyva grandine. Kai tankai artėjo (jie negalėjo iš pirmo karto privažiuoti) ir pradėjo šaudyt, aš nubėgau blokuot kelio. Tankas iššovė tris ar keturis kartus (stovėjau nuo tanko per 10 metrų). Kai viskas paskendo dūmuose, nubėgau prie pat bokšto ir atsistojau gyvoje grandinėje. Kai tankai supo bokštą ir šaudė virš galvų, kai sudužę stiklai krito žmonėms ant galvų, visi stovėjom ir nesitraukėm. Kai kareiviai įsiveržė į vidų (tik nežinau, iš kurios pusės), kai pradėjo dužti apatiniai stiklai, pagalvojau, kad pasiruošė gintis viduje užsibarikadavę vyrai, bet tai jau buvo desantininkai. Jie vandens srove bandė išvaikyti žmones, apjuosusius bokštą. Mes stovėjom. O kai puolė su automatais, vieną nustūmiau, jis atsisukęs automato buože užsimojo į mane ir kirto. Ačiū Dievui, spėjau pakelti ranką. Stiprus skausmas perėjo per ranką ir galvą. O kai skausmą pajutau nugaroj, palikau kovos lauką. Nuėjęs į savo mašiną, šiaip taip atsisėdau ir nuvažiavau į Santariškių ligoninę. Ten man sutvarkė nugaroje durtinę žaizdą, suleido vaistų ir paleido į namus.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 2
Lapų Nr. 18–20
