Leidybinės įmonės “Spauda” valgyklos gamybos vedėjos M. Balčiauskienės pareiškimas
Š.m. sausio 11 dieną dirbome įprastą darbą. Pietumis žmones pradedame maitinti 11 val. Panašiai po geros valandos už langų išgirdome didelį triukšmą. Pamatėme bėgančius žmones, važiuojančius tankus. Nubėgau žemyn į pirmą aukštą, užsirakinau duris. Pas mus į virtuvę atbėgo pasislėpti moteris su vaikais. Staiga išgirdau baisius smūgius į duris pirmame aukšte. Kareiviški batai laužė tas duris, kurias aš užrakinau. Bėgau apačion ir pamačiau, kaip durys išlėkė su visu tinku. Virėjos blaškėsi po virtuvę – nežinojo, ką daryti, vienos verkė, kitos dejavo, o viena virtuvės darbininkė nualpo. Vienas kareivis su atkištu automatu surėkė “ni s miesta!” Ką daryti? Pradėjome visi verkti, aplinkui šūviai, trenksmas, stiklų bildesys… O keptuvėje ramiai čirškėjo kotletai, ant viryklės virė sriubos… Ką daryti? Iš kažkur pasigirdo komanda “odievatsa i domoj…” Puolėme išjungti viryklių, krosnių, rengtis ir visi ruošėmės palikti savo darbo vietas. Koridoriuose kiekviename kampe stovėjo kareiviai su atstatytais automatais ir taip mus išvarė… Ėjome namo koridoriumi, kurio ir atpažinti jau nebuvo galima – išdaužyti stiklai, pilna vandens, sulaužyti baldai… O išėjus laukan mus pasitiko tankai, kurie riaumojo... Tai buvo neišpasakytai baisu… Šalia manęs ėjo nėščia virėja ir aš vis galvojau, kaip saugiai ją išvesti pro šituos tankus su kareiviais. Staiga vėl driokstelėjo šūviai… Buvo baisi panika, žmonės bėgo tolyn nuo tankų, moterys verkė…
Sausio 23 d. buvau užėjusi į savo valgyklą (lydima kareivio). Baisu! Žiauru! Kažkoks kareivis verda kažkokią pliurzą mūsų puoduose, naudojasi mūsų viryklėmis… Aš savo virtuvės nebeatpažinau. Durys visos be rankenų, visur išlaužyta, išdraskyta… Cechuose pridėta kareiviškų čiužinių – vadinasi, jie čia ir miega…
Jeigu pasaulyje yra teisybė, tikiu, kad visos šitos baisios tragedijos kaltininkai bus nubausti. Už ką aš, moteris, našlė, auginanti dar du vaikus, turėjau pamatyti šitokį košmarą ir galiausiai palikti be darbo? Nedirbu aš dar ir dabar…
1991 m. sausio 25 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 2
Lapų Nr. 10–11
