Gerbiamieji,
Šiuo laišku norime pranešti, kad šių metų iš sausio mėn. 12 d. į 13 d. naktį buvome Vilniuje, prie Televizijos bokšto.
Mes su vyru, pabuvoję keletą valandų prie Radijo komiteto, apie 23 val. išvažiavome prie Televizijos bokšto. Aplink Televizijos bokštą buvo labai daug žmonių. Aikštelėse kūrenosi laužai, žmonės šildėsi, dainavo liaudies dainas. Netrukus atvažiavo ansamblis “Armonika”, kuris pagyvino budėtojus. Jaunimas, pritardamas muzikai, šoko, kiti dainavo. Iki pirmos valandos buvo ramu. Vėliau išgirdome pranešimą, Kosmonautų prospektu, link bokšto, važiuoja tankai, išgirdome jų riaumojimą ir pamatėme juos su dideliais dūmų kamuoliais. Iš viso 8 tankai išsirikiavo priešais bokštą, o kiti (pagal garsą) atvažiavo iš kitos bokšto pusės. Po kelių minučių pradėjo šaudyti iš pabūklų virš žmonių galvų, dužo bokšto langai ir gyvenamųjų namų langų stiklai. Pasigirdo tankų riaumojimas prie bokšto ir automatų šūviai. Žmonės glaudėsi vienas prie kito, iš gyvenamųjų namų prieš bokštą žmonės dar bėgo, telkėsi ir skandavo “Lietuva”. Mes stovėjome suakmenėję, bet su viltimi, kad apginsime bokštą. Tačiau po keleto minučių pasigirdo vaitojimai, žmonės jau nešė sužeistuosius, verkėme stovėdami, nuolat važiavo greitosios pagalbos mašinos, žmonės ant rankų nešė sužeistuosius, lydėjo į mašinas. Desantininkai šaudė žmonėms į kojas, kad pasitrauktų nuo bokšto. Netrukus užgeso šviesa bokšte, o šaudymas dar tęsėsi iki 4 val. Daugėjo sužeistųjų, juos gabeno į ligonines ir savo mašinomis. Kai įsitikinome, kad bokštas užimtas, pradėjome galvoti, kur eisime.
Kaip buvo baisu, negalime aprašyti. Kaip žiauriai elgėsi desantininkai, mes gyvenime nebuvome matę. Šią baisią naktį išsiskyrė šeimos nariai, pradėjo ieškoti vieni kitų. Matėme tankų sulamdytą autobusą. Apie 4 val. tie 8 tankai iš Sudervės gatvės išvažiavo atgal į Kosmonautų prospektą ir nuvažiavo tolyn. Tada žmonės skubėjo prie Aukščiausiosios Tarybos, pradėjo skirstytis. Mes, dar aplankę savuosius Vilniuje, ryte 6 val. išvažiavome į Rokiškį. Mes įsitikinome, kokia prezidento Gorbačiovo politika ir kokios mūsų respublikos priešiškos jėgos. Kaip skaudu, kad neapgynėme bokšto, bet tikime, kad bus laisva Lietuva.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 1
Lapų Nr. 58–59
