Tą baisią naktį mes su vyru budėjom prie Televizijos bokšto. Ilgai vaikščiojom aplink patį bokštą, klausėmės dainų, žiūrėjom, kaip gražiai šoka jaunimas. Gera buvo žiūrėti į mūsų tautos ateitį.
Apie 1.30 val. mes nulipom žemyn pažiūrėti mašinos. Kaip tik tuo metu išgirdom balsą – tankai artėja prie bokšto. Taip ir likom apačioj prie pagrindinio įėjimo. Netrukus prasidėjo šaudymas iš patrankų. Į kiekvieną patrankos šūvį mes atsakėm vieningu: “Lietuva, Lietuva, Lietuva”.
Važiavę nuo tilto (viaduko) tankai sustojo. Netrukus išgirdom, jog tankai atvažiuoja iš kitos pusės. Matėm, kaip tankas apvertė ir nustūmė apsaugai pastatytą smėlio barstymo mašiną, tuo pasidarydamas sau kelią į bokštą. Ant įkalnės susirinko daug žmonių, tačiau tankui tai nebuvo kliūtis. Jie nuvažiavo link bokšto, ir tuomet išgirdom automatų serijas ir pavienius šūvius.
Netrukus pro mus pradėjo nešti žuvusius ir sužeistuosius.
Žmonės stovėjo siaubo apimti.
Atėjus prie mašinos radom tanką įjungtu motoru, laikas nuo laiko sukinėjantį vamzdį ties žmonių galvomis.
Mūsų mašinos buvo sudaužytas priekinis stiklas, įlenktas stogas, ant kapoto matėsi aiškūs kareiviškų batų atspaudai. Nebuvo apdailos detalių.
Nuo bokšto nuvažiavom 3.15 val., bet dar ilgai buvo girdėti šūviai.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 1
Lapų Nr. 1–2
